Į „Radisson Blu Royal Astorija“ sukviesti laisvojo pasaulio ir rinkos šalininkai trečiadienį diskutavo apie įvairius ribojimus, draudimus ir biurokratines kliūtis verslui. Priešininkų stovyklos, pasisakančių už tai, kad verslą ir vartotojus reikia riboti, nuomonės šįkart nebuvo girdėti.
Verslo laisvę vis dar gina Konstitucija. Vienas auksinis principas, kurį politikai mėgsta laužyti – valdžia reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Ūkinė veikla kiekvienu atveju turi būti reguliuojama taip, kad nuo to būtų geriau, –kalbėjo Ž.Šilėnas.
„Verslo laisvę vis dar gina Konstitucija. Vienas auksinis principas, kurį politikai mėgsta laužyti – valdžia reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Ūkinė veikla kiekvienu atveju turi būti reguliuojama taip, kad nuo to būtų geriau“, – diskusiją pristatė jos vedėjas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas, pakvietęs verslo atstovus išsakyti nuogąstavimus dėl galbūt perteklinių ribojimų ir draudimų ūkyje.
Labiausiai skirtumus tarp Amerikos ir Europos dramatizavo konservatorius Seimo narys Žygimantas Pavilionis, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai. Jo įsitikinimu, Amerika Europą mato kaip didelį kolūkį, einantį ribojimo keliu, o „kolūkyje negimsta laisvesnės asmenybės, todėl ekonomika vis labiau lėtėja ir jai vis reikia daugiau dopingo, daugiau išmokų.“
Jis nupiešė Ameriką kaip daug į stiprią asmenybę investuojančią valstybę, o Europą – kaip žmogaus priklausomybę nuo valdžios kuriantį žemyną. Savo teiginių konkrečiais pavyzdžiais politikas negrindė, nepasisakė ir, pavyzdžiui, apie tai, kaip JAV pasitraukimas iš Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos dera prie jo teiginių apie Ameriką kaip stiprios asmenybės puoselėtoją.
Kiti į diskusiją sukviesti pašnekovai pateikė konkrečių pavyzdžių apie biurokratinių kliūčių ir įstatyminių verslo bei vartotojų ribojimų neva daromą žalą.
Lietuvai sunkiai pasiekiami nauji gydymo metodai
„Local American Working Group“ vadovė ir advokatė Rūta Pumputienė kalbėjo apie sveikatos apsaugą Lietuvoje. Jos vertinimu, dėl biurokratinių procedūrų Lietuvą itin vėlai pasiekia naujausi gydymo metodai, netinkamai planuojamas sveikatos apsaugos biudžetas. Ji pateikė informaciją, kad lietuviai pagal gyvenimo trukmę yra paskutiniai Europoje, ir tai yra susiję su sveikatos apsaugos politika Lietuvoje.
„Lietuvos pacientai yra visiškai dugne skaičiuojant, kada jie gauna vieną ar kitą gydymą. Lietuvoje naujas gydymas žmogų pasiekia 500-1500 dienų, užsienyje tai trunka nuo vienos iki 220 dienų. Lietuvos pacientai laukia“, – kalbėjo R.Pumputienė.
Pasak jos, pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva pernai lenkė tik Latviją ir Serbiją. Jos vertinimu, Lietuva nemato inovatyvių gydymo metodų naudos.
Lietuvoje visiškai nėra modernaus, tinkamo biudžeto, lėšų planavimo visai sveikatos apsaugai. Pas mus kaip planuojamos išlaidos – pasižiūrime, kiek buvo pernai, ir šiek tiek pridedama, – kalbėjo R.Pumputienė.
„Valdžia galvoja, kad naujausios gydymo galimybės, technologijos yra tik didelė kaina. Neskaičiuojama, kiek kainuoja sveikas, dirbantis žmogus. Žmogus nebeguli ligoninėje, nereikia lovos išlaikyti, žmogus grįžta į darbo rinką, jo nereikia slaugyti, nereikia jam mokėti pašalpos. Šitų dalykų, deja, šiai dienai dar neskaičiuojame“, – kalbėjo R.Pumputienė.
Jos manymu, nors išlaidos sveikatos apsaugai auga, jos nėra planuojamos racionaliai.
„Lyg finansavimas ir padidintas, bet finale jų nėra. Lietuvoje visiškai nėra modernaus, tinkamo biudžeto, lėšų planavimo visai sveikatos apsaugai. Pas mus kaip planuojamos išlaidos – pasižiūrime, kiek buvo pernai, ir šiek tiek pridedama. Visas tas procesas yra politizuotas“, – aiškino ekspertė.
Ji tikino, kad tikro sveikatos draudimo Lietuvoje net nėra, yra tik privalomas sveikatos draudimas, o valstybė dar paremia pažeidžiamas visuomenės grupes.
„Niekada nesupratau, kodėl maitinimas ligoninėje yra sveikatos apsaugos dalis“, – į R.Pumputienės pranešimą sureagavo diskusijos vedėjas Ž.Šilėnas.
Tabako pramonės nerimas – vienodos rūkalų pakuotės
„Ellex Valiunas“ kontoros teisininkai Vytautas Mizaras ir Mantas Rimkevičius kalbėjo apie tai, kas gali nutikti, Lietuvai nusprendus įvesti vieningą rūkalų pakuotę. Ji būtų patvirtintos spalvos, galiausiai neliktų jokių grafinių elementų, prekės ženklo, gamintojo pavadinimas būtų rašomas patvirtintu šriftu, ant pakelio galėtų būti tik įspėjamieji užrašai ir patvirtintos nuotraukos.
„Neliks spalvų, vaizdų, neliks išskirtinių šriftų, bus uždrausta gaminantiems verslo subjektams naudoti kokius nors savo turimus prekės ženklus. Visuomenei, tautai galima labai lengvai parduoti bendros pakuotės produktą. Jeigu dar pasakoma, kad tai gelbės jūsų sveikatą, tai apskritai labai patrauklus produktas“, – kalbėjo V.Mizaras.
Vis tik teisiniu požiūriu uždraudimas tabako gamintojui naudoti prekės ženklą gali sukelti pasekmių – teisininkai kalba, kad tai gali būti prilyginama turto nusavinimui.
„Didžiausia vertė atsiranda jį naudojant, naudojime yra esmė. Tol, kol jis naudojamas, jis turi didelę turtinę vertę“, – aiškino V.Mizaras. Pasak jo, nuosavybė yra saugoma, ir, jeigu paimama, už jos paėmimą turi būti teisingai atlyginama.
Įvedus bendrąją pakuotę, prekės ženklo nuosavybė teoriškai liktų tabako gamintojo rankose, vis tik de facto tai yra nusavinimas, nes prekės ženklo valdytojas negali jo naudoti. Lietuva pripažįsta tokį netiesioginį nusavinimą, kai nuosavybė nėra atimama, bet ja nebegalima naudotis.
„Toks reguliavimas galėtų kenkti nuosavybės teisei ir jis nebūtų proporcingas. Tai yra lengviausias kelias, nereikia nieko kito galvoti“, – bendros pakuotės įvedimą kritikavo teisininkas.
Jo kolega, „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris Mantas Rimkevičius priminė, kad Australija 2012 metais pirmoji priėmė bendrąją pakuotę. Europą ji pasiekė 2017 metais – įteisino Prancūzija, Jungtinė Karalystė, 2018 metais – Airija, Norvegija, kitais metais įsigalios Vengrijoje.
„Tai aktualu ne tik tabako pramonei, tia gali persikelti į visas kitas pramones, tai galime matyti šalyse, kurios priėmė bendrąją pakuotę, ir apie jos pritaikymą yra svarstoma kitose rinkose“, – kalbėjo M.Rimkevičius.
„Ar šita priemonė, kuri paneigia nuosavybės teisę, yra proporcinga? Bet koks teisių, laisvių ribojimas turi būti proporcingas? Tai yra nuosavybės teisės ribojimas, draudimas ar net nusavinimas“, – pridūrė jis.
