Pašnekovo teigimu, socialinės garantijos Europoje turi būti gerinamos. Pavyzdžiui, skiriasi pensinis amžius Europoje. Apie skirtumus tarp socialinių sistemų liudija ir praėjusi ekonominė krizė, kurios metu Šiaurės valstybės, tarp jų ir Lietuva, mažino socialines išmokas, o Vokietija ir Ispanija – didino.
Apie tai, kad reikėtų judėti link vieningo Europos socialinio modelio, kalbama jau seniai. Tačiau Europos valstybių sistemos yra labai įvairios, todėl rasti vieningus principus yra sunku.
„Pasižiūrėkite, kokie yra Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Dominuoja radikalai, o jie nejaučia, kas yra ES, kiekviena šalis turi savo politiką. Didžioji Britanija pasakė, kad mums nereikia imigrantų, kurie naudojasi mūsų socialinėmis garantijomis. Taip paneigiamas principas, kad visi piliečiai yra lygūs, o ES tikslas ir yra toks – kurti vieningą socialinę gerovę, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė profesorius. – Manyčiau, kad vienintelis Europos kelias, siekiant tvarumo ir solidarumo, yra ėjimas link vieno socialinio modelio. Galbūt tai vieningas pensijinis amžius, vieningos minimalios pensijinės teisės ar kitos išmokos. Šie elementai yra ES ateitis, kitaip Europa byra socialinėje erdvėje, nes yra tiek skirtumų, kad norint kartais priimti vieną dokumentą, reikia tam tikrų taškų ieškoti 15–20 metų.“
Specialistas pabrėžė, kad kai yra nepasitikima socialine sistema, menksta ir pasitikėjimas pačia ES. Jo teigimu, ši struktūra buvo sukurta ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu pagrindu.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.