Apie tai Ch.Byrge išsamiai kalbės gegužės 15 d. LITEXPO ir Personalo valdymo profesionalų asociacijos organizuojamoje praktinėje konferencijoje „Motivated at Work 2024“. Joje profesorius skaitys pranešimą „Smalsumo varoma komandos kultūra“ (angl. Curiosity-driven team culture) bei ves dirbtuves „Samdykite kūrybingus darbuotojus arba esamus paverskite kūrybingais“ (angl. Get the Creatives or Make them Creative).
Su kūrybiškumo apraiškomis darbe susiduriame kiekvienas, tik galbūt apie tai ne visuomet susimąstome. Beveik 20-ies metų patirtį šioje srityje sukaupęs ekspertas Ch.Byrge pateikia pavyzdį: „Dažniausiai kūrybiškumą mes pasitelkiame tada, kai kažkas nutinka: sugenda įranga, susipyksta bendradarbiai ar ima skųstis klientai. Kitaip sakant, kai iškyla problema ir mes privalome ją spręsti.“
Tačiau čia kūrybiškumas nesibaigia – ar bent jau galėtų nesibaigti. „Mes galime nelaukti, kol atsiras problema, o patys aktyviai nuolat ieškoti sprendimų, kaip pagerinti vidinius procesus – darbinių sistemų, produktų, gamybos, aptarnavimo ar bendravimo su klientais“, – pasakoja profesorius. „Trečiame lygyje kūrybiškumas tampa norma atsižvelgiant į išorės poreikius: sužinome, kokių pokyčių norėtų klientai, mūsų produktų naudotojai ar akcininkai, ir pasistengiame tuos poreikius įgyvendinti.“
„Aukščiausias lygis – kai kūrybiškas požiūris tampa natūralia organizacijos ar komandos kasdienės veiklos dalimi, jos varomąja jėga. Kitaip tariant, tokioje organizacijoje ar komandoje kūrybiškumas tampa darbo būdu, o ne kažkuo, ką turime specialiai planuoti, organizuoti ir apie tai kalbėti“, – apibendrina Ch.Byrge.
Neišnaudojamas smalsumo potencialas
Smalsumo iš tiesų netrūksta nei žmonėms, nei organizacijoms. Problema, kad jis yra nenaudojamas, arba, kaip vaizdžiai palygina ekspertas, – „padedamas į stalčių“. Vietoje kūrybiško požiūrio kur kas dažniau pasirenkamas jau nusistovėjęs, įprastas ir saugus darbinio proceso variantas. Ch.Byrge išskiria pagrindinę sąlygą, kaip tai pakeisti: „Reikia sukurti tokią darbinę aplinką, kurioje be baimės būtų galima kvestionuoti nusistovėjusią tvarką ir dalytis pačiomis beprotiškiausiomis idėjomis.“
„Dažnai pasitaikanti situacija: žmogus turi idėją, kaip kažką pagerinti, bet tyli, nes idėja – pernelyg drastiška. Mano patirtis (o ir istorija bendrai) rodo, kad tokios drastiškos, beprotiškos idėjos įprastai lemia ir kur kas didesnį šuolį ar persilaužimą“, – pabrėžia VU Verslo mokyklos profesorius.
Pirmasis žingsnis „ištraukiant kūrybiškumą iš stalčiaus“, pasak eksperto, galėtų būti laiko, skirto naujoms idėjoms, legitimizavimas. „Leiskite darbuotojams aiškiai suprasti, kad nebūtina aklai laikytis darbinių pareigybių aprašo. Kad jų naujoms idėjoms skiriamas darbo laikas yra ne draudžiamas, o sveikintinas.
Leiskime apie tokias idėjas sužinoti ir kitiems kolegoms, kad ir jų mintyse kiltų klausimas – o kaip prie šio projekto galiu prisidėti aš? Žinoma, įdiegti tokią kultūrą ir aplinką visoje organizacijoje pareikalaus didelio atsidavimo, tad neslopinkite tų pavienių iniciatyvų, kurių tikrai yra kiekvienoje komandoje“, – rekomenduoja kūrybiškumo ekspertas.
„Dar viena kūrybiškumo skatinimo priemonė gali būti „idėjų dėžutė“. Darbuotojui, pateikusiam kokią nors idėją, kuri pripažįstama kaip verta dėmesio, įteikiama dėžutė su paskatinimu. Priklausomai nuo organizacijos galimybių, tai gali būti ir tūkstantis eurų, ir energinis batonėlis – svarbu, kad žmogus gautų grįžtamąjį ryšį, žinią, jog jo idėja pastebėta. Vėliau, be abejo, svarbu idėjos neužmesti ir suteikti jos kūrėjui įrankius, kad jis savo idėją galėtų plėtoti toliau“, – patarimais dalijasi Ch.Byrge.
Drastiškos, beprotiškos idėjos įprastai lemia ir kur kas didesnį šuolį ar persilaužimą.
Kaip skatinti kūrybiškumą?
Kadangi kūrybiškumas neatsiejamas nuo pokyčių, pagrindinis jo priešas yra stagnacija. Kūrybiškumas sunkiausiai prasimuša organizacijose, kuriose griežtai laikomasi nusistovėjusio požiūrio, taisyklių bei darbo principų.
Be jau minėto asmeninių iniciatyvų skatinimo, įmanomas ir kūrybiškos komandos kultūros diegimas. Pastaruoju atveju Ch.Byrge siūlo žiūrėti į kūrybiškumą kaip į įgūdžių rinkinį, kurį reikia treniruoti.
„Tarkime, organizacijoje diegiama nauja IT sistema ar ISO standartas. Tokiu atveju organizacijos darbuotojams rengiami mokymai, kaip dirbti su naująja sistema. Lygiai taip pat derėtų žiūrėti ir į kūrybiškumo kultūros pristatymą. Tokie mokymai neturi būti ilgi, kad pajustumėte pokytį.
Tačiau svarbiausia žengti pirmuosius žingsnius ir pradėti diskusijas su visais komandos ar organizacijos nariais apie tai, kaip leisime pasireikšti mūsų kūrybiškumui, kaip dalysimės idėjomis ir pradėsime praktikoje taikyti kūrybinius įgūdžius. Pavyzdžiui, kuriant naujas idėjas ar atviru, smalsiu protu vertinti naujas idėjas“, – aiškina ekspertas.
VU Verslo mokyklos profesorius pabrėžia, kad smalsumu grindžiamos darbo kultūros esmė – mokymasis: „Norėdami būti inovatyvūs ir kūrybiški, privalome nuolat mokytis, neužsidaryti savo kiaute, nebūti užsispyrę, neužsiblokuoti nuo naujos informacijos. Išgirdę, mūsų manymu, neracionalią idėją, paneigiančią mūsų žinias ar netgi logiką, privalome prisiminti, kad tai – proga sužinoti ir išmokti kažką naujo. Galbūt ši naujai išgirsta idėja iš tiesų yra nelogiška ir nieko neverta, bet gali būti ir taip, kad mes tiesiog kažko nežinome ar nesuprantame“, – akcentuoja Ch.Byrge.
Rasti kūrybiškų, inovatyvių idėjų bei sprendimų galima ir pažvelgus kitu kampu, iš kitos perspektyvos – pavyzdžiui, pritaikius visiškai kitoje srityje dirbančios organizacijos, susiduriančios su panašiomis problemomis, patirtį.
„Įsivaizduokite, kad esate parduotuvės atstovas, kuris nori padidinti kasos darbo efektyvumą“, – praktiniu pavyzdžiu dalijasi ekspertas. „Kokie dėmenys yra kasoje? Eilėje laukiantys pirkėjai, ant kasos takelio sudėtos prekės, jas skenuojanti kasininkė. Tokius pat ar labai panašius dėmenis galime rasti ir oro uoste, kur žmonės laukia patikros eilėje, su savo daiktais, sudėtais į tam skirtas plastikines dėžes.
Norėdami būti inovatyvūs ir kūrybiški, privalome nuolat mokytis.
Kaip naudoti šias plastikines dėžes kaip įkvėpimą parduotuvės kasos situacijai pertvarkyti? Pavyzdžiui, galėtume sumontuoti dėžes ant prekių vežimėlio, kad pirkėjai dėtų prekes tiesiai į jas. Atsiskaitant jie atskirtų dėžes ir padėtų jas ant prekių juostos – nereikėtų imti kiekvieno produkto atskirai. Ši efektyvi sistema taip pat apsaugotų minkštas prekes nuo suspaudimo ir pagreitintų atsiskaitymo procesą“, – pasakojo pašnekovas.
Dalydamasis asmenine patirtimi, Ch.Byrge prisimena situaciją, kai vienas Danijos zoologijos sodas, pasiskolinęs porą idėjų iš autobusų bendrovės bei miesto savivaldybės, į sodo ribose naudojamus vaikiškus vežimėlius įdiegė GPS sistemą ir interaktyvų gidą, sekantį vaikams pasakas apie tuos gyvūnus, šalia kurių jie tuo metu yra.
Šios istorijos atsiradimo aplinkybes profesorius taip pat rekomenduoja kaip vieną iš galimų kūrybiškumo skatinimo ir idėjų generavimo būdų kompanijų lygmeniu: „18-a palyginti nedidelių organizacijų, neturėjusių nei plėtros departamento, nei specialaus už inovacijas atsakingo asmens, nusprendė deleguoti po vieną savo kolegą į aštuonių valandų trukmės kūrybiškumo dirbtuves, vykusias kartą per mėnesį. Kompanijos buvo visiškai skirtingų sričių, kad idėjų neblokuotų konkurencija. Dirbtuvėse kiekvienos organizacijos atstovas paeiliui pristatydavo vieną sau aktualią problemą, kurią visi bendrai spręsdavo.“
Šis būdas ypač tinka smulkesnėms organizacijoms, neturinčioms didelių biudžetų, – išlaidos minimalios, o išgirstos istorijos, sugeneruotos idėjos ir netikėtas požiūris iš šalies gali duoti visai nemažai naudos. Didelėse kompanijose ekspertas siūlo organizuoti kūrybiškumo „smėlio dėžes“ (po dešimt minučių kasdien, po valandą kas savaitę ar pan.) atskiroms nedidelėms komandoms, kurių tikslas – „pasileisti plaukus“ ir pasidalyti visomis, net ir pačiomis keisčiausiomis idėjomis. Kad kūrybiškumo sesijos netaptų rutina ir būtų išvengiama šabloninio mąstymo, Ch.Byrge rekomenduoja nuolat keisti jose dalyvaujančių grupių sudėtį.
„Taip stimuliuojant ir praktikuojant kūrybiškumą, galima pasiekti, kad jis taptų natūralia žmonių mąstymo dalimi. Pamažu kūrybiškumas išeis iš „smėlio dėžių“, dirbtuvių bei seminarų rėmų ir taps įprasta atskiro žmogaus kasdienės veiklos bei visos organizacijos ar komandos darbinės kultūros dalimi“, – neabejoja kūrybiškumo ekspertas.
O kiek kūrybiškas yra dirbtinis intelektas?
Pristačius „ChatGPT“, pasaulyje sunerimo gana daug žmonių. Bene garsiausiai nuskambėjo pernai vykęs Holivudo scenaristų (ir su jais besisolidarizavusių aktorių) streikas, kuriuo jie reikalavo garantijų, kad dirbtinis intelektas neatims jų darbo vietų.
Ne paslaptis, kad viena svarbiausių (ar bent jau viena pagrindinių) kino ir televizijos scenaristų savybių – kūrybiškumas ir gebėjimas generuoti naujas idėjas. Tad kiek realus pavojus, kad į visas gyvenimo sritis sparčiai besibraunantis dirbtinis intelektas pasirodys besąs kūrybiškesnis už žmogų?
Dr. Ch.Byrge su dar dviem kolegomis iš JAV universitetų pernai atliko bandymą su „ChatGPT-4“ – paprašė jo atlikti pažangiausią ir vienu geriausių pasaulyje laikomą Torenso (E. P. Torrance) kūrybinio mąstymo testą. Šio testo atsakymai nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio kaupiami Torenso centruose, tačiau nei jų, nei paties testo nėra nė vienoje viešoje duomenų bazėje – kitaip tariant, didelė tikimybė, kad jis nėra prieinamas dirbtiniam intelektui.
Bandymas su „ChatGPT-4“ buvo atliktas aštuonis kartus skirtingų sesijų metu. Kiekvieną kartą dirbtiniam intelektui būdavo duodamas nurodymas nesiųsti testo atsakymų į bendrą duomenų bazę. Visi aštuoni testo egzemplioriai buvo perrašyti ranka ir kartu su dar 20-ies studentų testo atsakymais nusiųsti įvertinti į Torenso centrą.
„Atsakymų tikrintojai papildomai dar naudoja aklo vertinimo sistemą, kurią pasitelkus visi testai nuasmeninami. Kitaip tariant, jie nė neįtarė, kad vertina dirbtinio intelekto atliktą testą. Visi aštuoni „ChatGPT-4“ testai pateko tarp 1 % aukščiausiai įvertintų pagal savitumą. Kitaip tariant, labai nedaug žmonių pasaulyje sugeba mąstyti taip originaliai ir generuoti ypatingas idėjas kaip dirbtinis intelektas. Ar bent jau „ChatGPT-4“ versija“, – konstatuoja profesorius.
Pripažindamas, kad ieškant naujo požiūrio ir įkvėpimo jau kur kas logiškiau atrodo patarimo kreiptis į dirbtinį intelektą, o ne kolegą, kartu ekspertas priduria, kad ir klausti reikia mokėti. „Norint gauti kūrybišką atsakymą iš „ChatGPT“, pirmiausia reikia pačiam puikiai išmanyti, kaip veikia kūrybiškumas. Kitaip tariant, kuo kūrybiškesnis esi pats, tuo geriau suprasi, kaip teisingai suformuluoti užklausą dirbtiniam intelektui, kad gautum kūrybišką atsakymą“, – dėsto profesorius.
„Imkime, pavyzdžiui, futbolą. Jei dirbtinio intelekto tiesiog paprašysi naujų idėjų, kaip atakuojant apžaisti priešininką visiškai nauja technika, nauju būdu, – jokių naujų idėjų „ChatGPT-4“ nepateiks. Bet jeigu paklausi, kokie tango žingsneliai galėtų padėti visiškai nauju būdu apeiti priešininką, – dirbtinis intelektas sugeneruos keletą pasiūlymų, kaip – tarsi šokant tango su kamuoliu – įmanoma nustebinti priešininko gynybą“, – netikėtą (ir kūrybišką!) pavyzdį pateikia Ch.Byrge.
Dirbtiniam intelektui sparčiai tobulėjant, pačių įvairiausių klausimų ir pavojų, matyt, kils ir daugiau. Kūrybiškumo ekspertas to neneigia: „Kokiose situacijose verta pasitelkti dirbtinį intelektą? Kaip tai daryti subalansuotai, kad DI nepakenktų mūsų pačių kūrybiškumui?
Ar nenutiks taip, kad aptingę mes savanoriškai leisime nunykti savo kūrybiškumui bei įgūdžiams ir kažkada neišvengiamai prarasime konkurencinį pranašumą? Jei norime išsaugoti šį pranašumą ir žmogiškąjį unikalumą, mes tiesiog privalome išlaikyti ir sveiką, subalansuotą simbiotinį santykį su dirbtiniu intelektu“, – apibendrina VU Verslo mokyklos profesorius Ch.Byrge.
Daugiau ir išsamesnių eksperto įžvalgų apie kūrybiškumą bei jo pritaikymą darbe bus galima išgirsti praktinėje konferencijoje „Motivated at Work 2024“, skirtoje įvairių grandžių ir komandų vadovams, personalo specialistams ir visiems siekiantiems tobulėti. Gegužės 15 d. LITEXPO centre Vilniuje vyksiančiame renginyje dr. Ch.Byrge skaitys pranešimą bei ves praktines kūrybiškumo dirbtuves.
Iš viso konferencijos lankytojų lauks beveik 50 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, mokymai (taip pat ir apie DI įrankių naudojimą) bei darbuotojų motyvacijai, tobulėjimui ir gerovei skirtų paslaugų bei prekių paroda.
