Ką tik pasibaigė gyventojų pajamų deklaracijų teikimo vajus. Pateikusieji deklaracijas kartu galėjo užpildyti ir kitą deklaraciją, kurioje galėjo skirti iki 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio įvairioms institucijoms, organizacijoms ar net profesinėms sąjungoms ir 1 proc. partijoms. Keletas parlamentarų siūlo palikti viską kaip yra, tik suteikti gyventojams teisę rinktis ar papildomą 1 proc. skirti politikams, ar profsąjungoms.
„Šiandien parama profesinėms sąjungoms sudaro tik apie 10 proc., kurią gauna nevyriausybinės organizacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos, tai mes tą situaciją norime pakeisti, nes pagrindinis mūsų tikslas ir vyriausybės tikslas – didinti žmonių pajamas, o tas instrumentas laisvoje šalyje, rinkos ekonomikoje, yra tik vienas – būrimasis į kolektyvinius darinius ir savanoriškas savo interesų atstovavimas“, – sakė Seimo narys, pataisų iniciatorius Tomas Tomilinas.
T. Tomilinas skaičiuoja, kad profesinės sąjungos gauna apie 300 tūkst. eurų iš gyventojų pajamų mokesčio subsidijos, tuo metu nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, bendrijos gauna per 6 mln. eurų.
Todėl profesinės sąjungos tikina gyvenančios tik iš nario mokesčio, kurio dydis dažniausiai siekia 1 proc. nuo atlyginimo, kitos projektinės veiklos, remiamos per bendrijos fondus. Kiek nario mokesčio surenkama, pasak profsąjungų konfederacijos, gali pasakyti tik konkreti atskiros šakos ar įmonės profesinė sąjunga. Tačiau, atsiradus galimybei papildomų pajamų gauti per gyventojų pajamų mokestį, pasak profsąjungų, bus efektyvesnė šakinių organizacijų veikla.
„Atsiranda galimybė gerinti darbo kokybę, pritraukti žmogiškuosius resursus. Atsiradus darbo kokybei, galėsime pritraukti papildomus narius, galėsime juos geriau ginti ir atstovauti, ir konkrečiau, ir geriau padaryti analitinį darbą dėl ekonominių pokyčių, dėl teisinių pokyčių, kvalifikuotus specialistus samdyti. Ir ta darbo kokybė – ji tikrai gerės“, – kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Seimo narių pataisoms pritarė vyriausybė, galutinį sprendimą turi priimti Seimas, pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų.
Profesinės sąjungos ilgus metus priskaičiuodavo iki 50 tūkst. narių, tačiau pirmą kartą po daugelio metų, narių skaičius, svyravęs tai į vieną, tai į kitą pusę, šiemet pirmą kartą viršijo 55 tūkst. Artimiausiais metais keliamas uždavinys pritraukti ir asocijuoti žmones, dirbančius smulkiose įmonėse ir vykdančius individualią veiklą.
