„Draudimo rinka, pernai augusi dviženkliu tempu, šiemet augs šiek tiek lėčiau. Tą lems objektyvūs, su ekonomikos raida susiję veiksniai. Tikimasi, kad gyvybės draudimo rinkos augimą skatins ir metų pradžioje įsigalioję vartotojams palankūs teisiniai pokyčiai dėl sutarties mokesčių“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Numatoma, kad visa Lietuvos draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas šiemet augs 5–7 proc. – iki 932 mln. Eur. Pernai įmokos sudarė beveik 880 mln. Eur (11 % daugiau nei 2017 m.).
Daugiau nei 70 proc. visos draudimo rinkos sudaro ne gyvybės draudimas. Praėjusiais metais jo portfelis dėl išaugusios transporto priemonių draudimo apimties ūgtelėjo dešimtadaliu (iki 630 mln. Eur), šiemet numatomas 5–7 proc. augimas (iki 670 mln. Eur). Transporto priemonių draudimas sudaro beveik du trečdalius ne gyvybes draudimo portfelio.
Gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas pernai padidėjo 7,3 proc. – iki beveik 250 mln. Eur. Šiemet numatoma, kad ji augs 5–7 proc. – iki 262 mln. Eur. Didžiąją šios rinkos dalį (daugiau nei 60 %) sudaro investicinis gyvybės draudimas.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Draudimo įstatymo pakeitimai, kurie gyvybės draudimo bendroves įpareigojo aiškiai nurodyti visus sutarties mokesčius konkrečia suma eurais prieš pasirašant sutartį, teikti išsamias ataskaitas apie sukauptą sumą ir išskaičiuotus mokesčius. Taip pat jos nebegali imti mokesčio už investicinių krypčių valdymą, jei pačios to nedaro. Pažymėtina ir tai, kad sutarties nutraukimo mokestis turės atitikti tik su sutarties nutraukimu susijusias tiesiogines išlaidas arba turės būti lygus 2 proc. sukaupto kapitalo vertės, bet ne daugiau nei 50 Eur.
