Infliacija Jungtinėse Valstijose yra nuosaiki, o ekonomikos augimas 2019-aisiais toliau lėtėja, tad ekonomistai taip pat mano, jog FRS pareigūnai dar kartą sumažins savo prognozę, kiek kartų šiais metais bus padidinta bazinė palūkanų norma. Gruodį jie buvo numatę, kad norma 2019 metais bus padidinta du kartus.
Apie sprendimus, kuriuos per antrąjį šiais metais posėdį priims JAV pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirų rinkų komitetas (FOMC), trečiadienį paskelbs FRS vadovas Jerome Powellas.
Dabar bazinė palūkanų norma sudaro 2,25–2,5 proc. ir ateities sandorių rinkose vyrauja nuomonė, kad ji šiemet nebus didinama.
Investuotojai taip pat šuo metu įžvelgia maždaug 33 proc. tikimybę, kad JAV centrinis bankas pakeis kryptį ir per kitus dešimt mėnesių pradės mažinti bazinę palūkanų normą.
Kai kurie ekonomistai mano, jog tai vargu ar yra tikėtina, nes nedarbo lygis smunka ir galiausiai skatina darbo užmokesčio augimą, todėl infliacija jau vasarą galėtų pradėti kilti, o tai FRS privers imtis veiksmų.
Tačiau su Kongreso nariais praėjusį mėnesį susitikęs ir į jų klausimus atsakęs J.Powellas pareiškė manantis, jog infliacija dėl mažų energijos išteklių kainų nusileis dar žemiau FRS nustatyto tikslinio 2 proc. lygio – bent „kuriam laikui“.
Kiti įtakingi FOMC nariai taip paragino elgtis atsargiai. Pavyzdžiui, Niujorko federalinio rezervo banko vadovas Johnas Williamsas šį mėnesį pareiškė manąs, kad ekonomikos augimas šiais metais „gerokai“ sulėtės.
O FRS valdybos narė Lael Brainard pareiškė, jog, kalbant apie pinigų politiką, yra atėjęs „budraus laukimo metas“.
Jos žodžiai reiškia svarbų pokytį, nes dar prieš šešis mėnesius L.Brainard – o ji paprastai laikosi vadinamosios balandiškos pozicijos ir pritaria nuosaikesniam palūkanų normų didinimui – sakė, jog FRS 2019 metais turėtų toliau didinti palūkanų normas ir nedaryti pertraukos pasiekus „neutralų“ lygį, kuris neriboja ekonominio aktyvumo, bet jo ir neskatina.
Darbo vietų skaičiaus augimas vasarį nuslopo, tačiau augimo vidurkis tebėra nemažas, o būsto sektoriuje matyti atsigavimo ženklų.
Ar palūkanų normos bus padidintos vieną kartą, ar nė vieno?
„Tai visiškai kitoks pasaulis“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė tyrimų bendrovės „Oxford Economics“ JAV makroinvestuotojų tarnybos vadovė Kathy Bostjancic.
„Manau, jie yra nustebę, kad infliacija nesistiebia aukštyn.“
Volstryte gruodį įvykusi griūtis – o indeksas S&P 500 tąkart krito beveik 10 proc., nes buvo baimintasi, kad FRS toliau didins palūkanų normas – buvo pamoka, pridūrė K.Bostjancic.
„Manau, kad rinkos juos šiek tiek išgąsdino, ir esu įsitikinusi, jog visa tai juos paskatino kuriam laikui padaryti pertrauką“, – pažymėjo ekonomistė.
Jos bendrovė, kaip ir daugelis kitų, sumažino savo prognozes ir dabar numato, kad bazinė palūkanų norma JAV šiemet bus padidinta tik vieną, o ne du kartus. „Oxford Economics“ taip pat prognozuoja, kad JAV ūkio plėtra pirmąjį ketvirtį sulėtės iki 0,7 proc. ir augimo tempas bus lėčiausias per daugiau kaip trejus metus.
Darbo vietų skaičiaus augimas vasarį nuslopo, tačiau augimo vidurkis tebėra nemažas, o būsto sektoriuje matyti atsigavimo ženklų.
Tuo tarpu pramonės gamyba ir vartotojų išlaidos yra gerokai sumažėjusios. Taip pat nėra atsakymo į svarbų klausimą, kiek gi sulėtės Kinijos ir Europos ekonomikos augimas.
Tačiau Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Josephas Gagnonas mano, jog likusiu šių metų laikotarpiu Jungtinių Valstijų ekonomikos augimas turėtų būti spartesnis, todėl mažai tikėtina, kad vidutinė FRS palūkanų normų didinimo 2019 metais prognozė bus sumažinta iki nulio.
„Jie galvoja, kad dabartinis augimo lėtėjimas yra mažesnis už galimąjį“, – pareiškė J.Gagnonas, turėdamas omenyje FRS politikos formuotojus.
„Jeigu ekonomika ir toliau augs 2 proc. tempu, tai kažkuriuo metu vis vien pateisins dar vieną palūkanų normų padidinimą.“
