„Sunkmečiu atskirtis tarp turtingų ir neturtingų sumažėja. Šis sunkmetis Vilnių priartino prie kitų miestų. Tačiau, kai prasidės augimas, Vilnius vėl šoktelės ir augs greičiau negu Kaunas“, – „15min“ sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Jos teigimu, sostinei atsigauti padės sutelktos užsienio investicijos – šiame regione jos triskart viršija Lietuvos vidurkį. „Čia yra ir intelektualinės pajėgos sukoncentruotos“, – sakė finansų ekspertė.
Anot J.Varanauskienės, panašiu greičiu kaip Vilnius atsigaus ir Klaipėda, kurią temps sparčiai augantis eksportas. Kaunas esą lengviau atsikvėps tik tada, kai atsigaus šalies vidaus vartojimas, o to palaukti teks ilgiau.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka laikosi panašios nuomonės. „Iš ekonomikos struktūros aišku, kad Vilnius ir Klaipėda turi pranašumą, bet prognozuoti bijočiau. Pragyvenimo lygis į ikikrizinį laikotarpį gali grįžti iki 2015 metų“, – sakė ekonomistas.
Darbuotojams gyvenimas palengvės negreit
Abu ekonomistai prognozavo, kad augant bendrajam vidaus produktui (BVP) verslininkai neskubės kurti naujų darbo vietų. „Pirmiau verslininkai investuoja į technologijas ir taip didina efektyvumą“, – sakė J.Varanauskienė.
R.Lazutkos teigimu, krizės laikotarpiu kai kurios įmonės persitvarko ir sugeba plėstis nedidindamos darbuotojų skaičiaus ne vien dėl technologijų diegimo: „Dar intensyviau galima panaudoti žmones, nes darbuotojai sutiks dirbti, net jei didinamas darbo krūvis. Todėl darbuotojų skaičius neaugs greitai, atlyginimai – irgi.“
Ekonomistas priminė, kad nedarbo mažėjimas nebūtinai reiškia užimtumo didėjimą. „Kai kurie nusivylę žmonės tiesiog nebeieško darbo (nesiregistruoja Lietuvos darbo biržoje – aut. past.). Jie neturi darbo, bet ir nelaikomi bedarbiais“, – svarstė R.Lazutka.
Didžiausios šeimos pajamos – Vilniuje
Tiek J.Varanauskienė, tiek R.Lazutka tikino, kad dėkingiausia vieta gyventi net ir sunkmečiu yra sostinė. „Vilnius smuko ne tiek daug kaip kiti miestai. Čia yra visos valstybinės įstaigos. Nors biudžetas ir apkarpytas, pasitaiko atleidimų, dauguma turi darbą ir neblogai mokamą, – mano R.Lazutka.
SEB banko skaičiavimais, vidutinės trijų asmenų šeimos mėnesinės pajamos trijuose didžiuosiuose miestuose sunkmečiu krito apie penktadaliu. 2008 metais Vilniuje jos siekė apie 2 654 Lt, pernai – apie 2 118 litų. Kaune trijų asmenų šeima 2008-aisiais per mėnesį uždirbdavo apie 2 352 Lt, 2009 metais – 1 872 Lt. Klaipėdoje atitinkamai – 2 218 Lt ir 1 805 Lt.
J.Varanauskienės teigimu, sumažėjus pajamoms, šeimoms teko sumažinti arba atsisakyti ne pačių būtiniausių prekių ir paslaugų: poilsio, laisvalaikio, drabužių, kartais – buitinės technikos.
V.Navickas: pagrindinė problema – nedarbas
Sostinės savivaldybės meras Vilius Navickas mano, kad lengviau kvėpuoti vilniečiai pradės maždaug kitų metų pavasarį. Esą savivaldybė jau suvaldė sudėtingą savo ir savo įmonių finansinę situaciją. „O kai atsistojame ant tvirtesnio pamato, visada ateina kilimas“, – „15min“ sakė V.Navickas.
Mero teigimu, ten, kur sutelkta daugiau įmonių, situacija gerėja. „Jeigu eksportas, makroekonomika atsigaus šių metų pabaigoje, gyventojai tai pajus kiek vėliau: kitų metų pavasarį, vasarą“, – kalbėjo meras.
Analitikams prognozuojant, kad nedarbas šiemet ir kitąmet dar nemažės, V.Navickas sutiko, kad tai yra viena didžiausių problemų ir sostinėje, tačiau pridūrė, jog su tuo kovoti ir vilniečiams susirasti darbą padės specialiai įkurta Vilniečių užimtumo skatinimo agentūra.
„Čia įsteigsime apie 500 darbo vietų“, – skaičiavo miesto vadovas. Šioje įstaigoje įdarbinti miestiečiai dirbs reikalingus viešuosius darbus: važiuos padėti į ligonines, pagelbės senyviems žmonėms ir pan. Be to, V.Navickas vylėsi, kad ekonomikai pamažu stojantis ant kojų naujų darbo vietų atsiras ir įvairiose įmonėse.
Į pokyčius pajūryje greičiausiai reaguoja uostas
Pasak Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės, Klaipėdai atsigauti labiausiai padės uostas ir Laisvoji ekonomikos zona, kuri orientuojasi į eksportą. „Jei atsigauna eksportuojanti pramonė, atsiranda ir įdarbinimo, vartojimo poreikis“, – kalbėjo vicemerė.
Nors ir sunkmetis, Klaipėdos savivaldybė šiemet nepaisydama kritikos ryžosi imti paskolą, kad galėtų tęsti investicijas. Anot J.Simonavičiūtės, nors biudžetas sumažintas, Europos Sąjungos struktūrinė parama atkeliaus į Klaipėdą ir savivaldybė turi pridėti savo dalį. „Investuosime 90 mln. Lt į sporto areną, kitus projektus. Šios investicijos irgi sukuria darbo vietų, skatina verslą“, – sakė ji.
Kauno atsigavimą sieja ir su arenos atidarymu
Kauno meras Andrius Kupčinskas „15min“ tvirtino, kad šis miestas tokį ekonominį potencialą kaip Vilnius ar Klaipėda turėtų, jeigu būtų priimti valstybiniai sprendimai dėl logistikos centro steigimo.
„Be to, mus labai stabdo valstybės mastu neproporcingai paskirstomi mokesčiai. Pavyzdžiui, iš kauniečių sumokėto degalų akcizo Kaunas gatvių priežiūrai gauna tik vieną dvidešimtąją dalį. Mikroekonominiams ir makroekonominiams procesams daug įtakos daryti negalime, nes miesto gaunami nekilnojamojo turto, žemės ir gyventojų pajamų mokesčiai sudaro tik trečdalį Kauno biudžeto“, – sakė A.Kupčinskas.
Laikinosios sostinės ekonomikos atsigavimą jis teigė siejantis su Santakos aukštųjų technologijų slėnio projekto įgyvendinimu, oro uosto bei Laisvosios ekonomikos zonos plėtra. Taip pat – su Kauno arenos atidarymu. Esą tada atsigaus miesto viešbučių rinka, nes Kaune vyks daugiau konferencijų bei kitų tarptautinių renginių.
Prognozuoja tolesnį būsto kainų kritimą
Remdamasi nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, J.Varanauskienė sakė, kad būsto kaina Vilniuje vidutiniškai sumažėjo 37 proc. Kaune ir Klaipėdoje kainų kritimas esą buvo kiek mažesnis.
Analitikės teigimu, tarp žmonių pajamų ir būsto kainų augimo galima rasti ryšį. „Būtų logiška, kad būstas brangtų tiek, kiek didėja pajamos. Bet trejus metus mes turėjome nelogišką situaciją. Panašu, kad logika grįš“, – sakė J.Varanauskienė.
Pasak pašnekovės, vidutinės kokybės ekonomiškas būstas turėtų kainuoti tiek, kiek šeima uždirba per 4–5 metus. „Vilniuje šiuo metu jis kainuoja dar per brangiai. Čia yra beveik septynerių metų pajamos, Kaune ir Klaipėdoje situacija panaši“, – skaičiavo J.Varanauskienė. Tačiau pridėjo, kad statistika prie minėtos 4–5 metų taisyklės po truputį artėja.
