Lietuvos ekonomikos augimas lieka daug geriau subalansuotas negu prieš vienuolika ar dvylika metų, bet perspėjančių ženklų, tokių kaip lėčiau negu darbo užmokestis didėjantis darbo našumas, yra, ir juos reikia stebėti, banko apžvalgoje rašo vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Juolab, kad pasaulio ekonomikos augimas ateinančius dvejus metus bus lėtesnis ir pavojų, galinčių pristabdyti didžiausių valstybių ekonomikos plėtrą, krepšelis nemažas. Kita vertus, verslas neturėtų riboti darbo našumą didinančių investicijų, nes tik investicijų į žmones ir kapitalą kelias istoriškai yra padėjęs ekonomikai subalansuotai judėti pirmyn. Pastarųjų kelerių metų ekonomikos augimą lydėjo nulinė namų ūkių taupymo norma – tai reiškia, kad daug namų ūkių palankiu ekonomikos ciklo metu nesukaupia santaupų, reikalingų prastesniems laikams sėkmingiau išgyventi“, – tikina jis.
SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o 2020 metais – 2,6 procentais.
Vidutinis darbo užmokestis 2019 metais didės 7, o 2020 metais – 6 procentais. Verslas ketina ir toliau kurti naujas darbo vietas, tačiau norus ribos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir nevienodas geografinis laisvos darbo rinkos pasiskirstymas. Vis labiau ekonomiškai aktyviausiuose regionuose trūksta ir ne itin aukštos kompetencijos darbuotojų, todėl tendencija įdarbinti vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių išliks, aiškina analitikai.
„Vien per pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinių vizų išduota 22,6 tūkst., arba 93 proc. daugiau negu pernai. Žinoma, palikti šio proceso savieigai nereikėtų: privalu suderinti vietos darbuotojų ir darbdavių interesus“, – komentare rašo T.Povilauskas.
Tikimės, jog pajamų lygis šalyje toliau augs ganėtinai stipriai, o nedarbo lygis bus istoriškai žemas. Todėl santykinai spartus kainų kilimas dėl brangstančios darbo jėgos išliks, – aiškino T.Povilauskas.
Jo manymu, valdžiai reikia spręsti ir dar vieną problemą: vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje 2018 m. vieną ketvirtį jau buvo mažesnis negu privačiame sektoriuje.
„Tai nėra gerai, nes ypač viešojo administravimo funkcijas atliekančios įstaigos dažnai negali konkuruoti su privačiu verslu. Tiesiog kelti algas visiems, nedarant veiklos efektyvesnės, būtų pernelyg tiesmukiška, todėl norisi ryžtingesnių valdžios sprendimų“, – rašo jis.
Darbo jėgos sąnaudos šiemet auga tris kartus sparčiau negu darbo našumas.
„Vienas iš sprendimų, kuris didina darbo našumą, yra investicijos. Nors produktyvios investicijos pirmą šių metų pusmetį didėjo beveik 7 procentais, toks augimas nėra labai didelis įvertinus tai, kad visoje ES investicijos augo 5 procentais. Todėl labai svarbu, kad ir verslas nepasiduotų skepsiui dėl galimo lėtesnio ekonomikos augimo, ir kad valdžios atstovai toliau savo veiksmais neblogintų visuomenės požiūrio į verslą“, – pridūrė jis.
SEB prognozuoja, kad vidutinė infliacija ir 2019, ir 2020 metais bus ganėtinai panaši kaip ir šiemet – sudarys 2,5 procento.
„Tikimės, jog pajamų lygis šalyje toliau augs ganėtinai stipriai, o nedarbo lygis bus istoriškai žemas. Todėl santykinai spartus kainų kilimas dėl brangstančios darbo jėgos išliks. Juo labiau, kad yra nemažai veiksnių, tokių kaip valstybės akcizų politika ar nuolat kintančios žaliavų kainos, kurios gali paspartinti infliaciją šalyje labiau, negu tikimės šiuo metu. Jau aišku, kad kitąmet po penkerių metų pigimo pirmą kartą brangs elektros energija buitiniams vartotojams. Be to, degalų kaina neturėtų labai smukti, o kitų metų pavasarį, kaip ir įprasta kasmet, dėl didesnio akcizo ūgtels tabako produktų kaina“, – pridūrė ekonomistas.
