Ekonomikos perspektyvos
Ekonomikos augimas šiemet lėtės dėl vangios svarbiausių eksporto partnerių ūkio plėtros, BVP augs iki pustrečio procento. Pagrindine rizika išlieka didėjanti tarptautinės prekybos įtampa.
Prognozuojama, kad Lietuvos įmonių investicijos taip pat augs lėčiau, tačiau vidutinio darbo užmokesčio augimas dar išliks spartus, toliau augs darbo imigracija. Didžiausios problemos Lietuvoje šiemet išliks pajamų nelygybė ir skurdas,
Tarptautiniai ginčai
Europos Sąjungos teismas vasarį turėtų pradėti nagrinėti „Lietuvos geležinkelių“ skundą prieš Europos Komisiją dėl beveik 28 mln. eurų baudos už išardytą ruožą į Latviją.
Vašingtono arbitražas birželį gali pradėti nagrinėti Prancūzijos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja beveik 120 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Lietuvos institucijos, reikalaujančios priteisti iš „Veolia“ daugiau nei 130 mln. eurų kompensaciją už jo padarytą žalą valstybei ir vartotojams, nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose ir prašo nutraukti bylą arbitraže.
Stokholmo arbitražas metų viduryje turėtų pradėti nagrinėti Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų daugiau ne 400 mln. eurų ieškinį koncernui „Veolia“ dėl 2002–2017 metų jo investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Savo pretenzijas čia pateikė ir „Veolia“.
Geležinkelių projektai
Įgyvendinant Baltijos šalių geležinkelio projektą „Rail Baltica“, antroje metų pusėje turėtų būti baigtas ruožo nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos techninis projektas bei gauti statybų leidimai. Iki vasario pabaigos „RB Rail“ turi pateikti paraišką ES dėl projekto finansavimo. Lietuva 351 mln. eurų vertės projektams prašys 298 mln. eurų paramos. Kiek pinigų bus skirta, turėtų paaiškėti rudenį.
Metų pradžioje turėtų įvykti oficiali ruožo atidarymo ceremonija.
Šiemet turėtų būti paskirtas ir naujas „RB Rail“ vadovas.
Bendrovei „Vitras-S“ baigus atstatyti 2008 metais išardytą geležinkelio ruožą iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi, kad pirmas krovinys naujuoju geležinkeliu važiuos pirmąjį metų ketvirtį. Metų pradžioje turėtų įvykti oficiali ruožo atidarymo ceremonija.
Energetikos projektai
Ruošiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, Lietuvos ir Lenkijos bendrovės iki balandžio turėtų pasirašyti jūrinės jungties „Harmony Link“ projekto įgyvendinimo susitarimą. Gegužės pabaigoje numatoma pateikti paraišką ES – kiek pinigų skirta, turėtų paaiškėti rudenį. Vien „Harmony Link“ statybai tikimasi gauti 510 mln. eurų paramos, o iš viso – 700 mln. eurų.
„Harmony Link“ statybos rangovo konkursą tikimasi paskelbti 2020 metų pabaigoje.
„Ignitis grupė“ baigia statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Kauno jėgainės bandymai pradėti gruodį, komercinę veiklą ji turėtų pradėti gegužę. Tuo metu Vilniaus jėgainės bandymus numatoma pradėti birželį, o veikti ji turėtų pradėti rudenį.
„Ignitis grupės“ akcininkė Finansų ministerija iki kovo pradžios turėtų parengti išvadą apie galimybę surengti bendrovės pirminį viešąjį akcijų platinimą (IPO). Skelbiama, kad IPO galėtų tapti didžiausiu pirminiu siūlymu Baltijos šalių istorijoje. Iki tol grupė ketina delistinguoti antrines įmones ESO ir „Ignitis gamyba“.
Lietuvai planuojant 2021 metais pradėti liberalizuoti elektros rinką ir iki 2023 metų visiems buitiniams vartotojams leisti pasirinkti elektros tiekėją, Seimas šiemet turi priimti tai numatančias įstatymo pataisas. „Ignitis grupė“ planuoja aktyvią vartotojų informavimo kampaniją bei kitus parengiamuosius darbus.
„Ignitis grupės“ įmonė ESO šiemet ketina pasirinkti tiekėją ir 2021 metais pradėti maždaug 147 mln. eurų vertės išmaniųjų skaitiklių diegimo projektą. Pirmajame etape ESO planuoja įrengti iki 1,2 mln. skaitiklių.
„Lietuvos geležinkeliams“ gruodį pasirašius 363 mln. eurų sutartį su Ispanijos bendrove „Elecnor“, 2020 metais vyks Vilniaus mazgo ir ruožo nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos elektrifikavimo projektavimas. Elektrifikuoti geležinkelį tikimasi iki 2023 metų pabaigos.
Lietuva toliau stebės Astravo atominės elektrinės statybas – Baltarusija skelbia, kad pirmąjį reaktorių planuojama įjungti pirmąjį 2020-ųjų ketvirtį. Lietuva žada neįsileisti į šalį Astravo AE elektros, tačiau jai nepavyko įtikinti ES šalių ir institucijų imtis tarptautinės blokados. Diplomatinės pastangos gali būti sutelktos siekiant paramos, kad Minskas įgyvendintų ES rekomendacijas dėl jėgainės saugumo.
Gamtinių dujų ir SGD projektai
Bendrovei „Amber Grid“ pernai pasirašius dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) rangovo bei vamzdžių tiekimo sutartis su Lietuvos įmone „Alvora“ ir Lenkijos „Izostal“, sausį pradedami parengiamieji darbai. Dujotiekį planuojama nutiesti iki 2021 metų pabaigos.
„Klaipėdos naftai iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) pasiskolinus 134 mln. eurų, nuo sausio apie 40 proc. mažėja Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kaštai visiems vartotojams. Iki 2024 metų pabaigos ketinant išpirkti laivą-saugyklą „Independence“ arba įsigyti kitą toks pat laivą, šiemet bus ruošiamasi skelbti konkursą bei su Europos Komisija derinama valstybės pagalba, užsitikrinant dar vieną iki 140 mln. eurų ŠIB paskolą.
Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG nuo balandžio 1-osios pradės prekiauti SGD per „Klaipėdos naftos“ mažos apimties paskirstymo stotį. Tikimasi, kad tai suteiks didelį postūmį SGD rinkos vystymui.
Stadionai
Vilniaus valdžiai gruodį pritarus Futbolo stadiono koncesijos sutarčiai su koncerno „Icor“ valdoma bendrove „Axis industries“, vasarį tikimasi pasirašyti apie 93,2 mln. eurų vertės sutartį. Netrukus po to bus pradėti griauti senieji stadiono griaučiai, o naują statinį tikimasi pastatyti 2023-aisiais.
ES pinigai
Šiemet Europos Komisija ir ES šalys narės derėsis dėl naujo 2021-2027 metų ES biudžeto. Po derybų paaiškės, kiek Lietuvai bus skirta ES struktūrinės paramos, išmokų žemdirbiams ir paramos Ignalinos AE uždarymui. Dėl Britanijos pasitraukimo iš ES sausio pabaigoje, tikėtina, Bendrijos išmokos Lietuvai bus mažesnės nei ankstesniu laikotarpiu.
Lietuva kritikuoja biudžeto projekte maždaug 27 proc. mažėjančius asignavimus Sanglaudos politikai. Lietuvos taip pat netenkina EK siūlymas iki 2027 metų išmokas ūkininkams už dirbamos žemės hektarą padidinti nuo 181 iki 204 eurų.
Investuotųjų plėtra
Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) Akmenės rajone baigė statyti 140 mln. eurų vertės medžio drožlių gamyklą – sausį pradedami jos bandymai. Pavasarį numatoma pradėti statyti ir 60 mln. eurų vertės baldų gamybos įmonę.
Vokietijos įmonė „Homanit“, 2019-ųjų pabaigoje pradėjusi projektuoti apie 100 mln. eurų medžio plaušų plokščių fabriką Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybas ketina pradėti 2020 metų pabaigoje. Ji žada įdarbinti 440 darbuotojų.
5G ryšio plėtra, Mobilumo paketas
Pernai ES lygmeniu priėmus svarbų dokumentą 5G ryšio plėtrai – bendrą šio ryšio tinklų saugumo rizikos vertinimą, Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad 5G dažnių aukcionai gali būti paskelbti pirmąjį šių metų ketvirtį.
Šiemet tęsis derybos dėl vilkikų vairuotojų darbo sąlygas reglamentuojančio Mobilumo paketo. Metų pradžioje jį svarstys Europos Parlamento transporto komitetas, po balsavimo EP jį turės patvirtinti ES šalių susisiekimo ministrai, vėliau per 18 mėnesių jo nuostatas valstybės narės turės perkelti į nacionalinę teisę.
Europos Komisija (EK) ketina atlikti papildomą kai kurių paketo nuostatų poveikio vertinimą. Jei procesas vyks sklandžiai, paketas visa apimtimi įsigaliotų po poros metų.
Tarpinstitucinių ES derybų metu pernai sutarta, kad vilkikai į registracijos šalį turės būti grąžinami kas aštuonias savaites, nors tam prieštarauja Lietuva ir kitos Rytų bei Vidurio Europos šalys.
