Ekonomikos perspektyvos
Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.
Neapibrėžtumas dėl vis dar besitęsiančios pandemijos, į rekordines aukštumas pakilusių energijos išteklių kainų bei brangstančių žaliavų, tarptautinių sankcijų Baltarusijai, Kinijos ekonominio spaudimo gali riboti įmonių investicijas, o kai kurias užsienio kapitalo įmones – galbūt trauktis iš Lietuvos, tačiau, kita vertus, ekonomiką skatins milijardinė Europos Sąjungos pagalba.
Vidutinio darbo užmokesčio augimas, prognozuojama, sieks apie 8-9 proc. Didele problema toliau išliks pajamų nelygybė ir skurdas, nors valdžia toliau didina pensijas, išmokas, tarnautojų algas bei minimalų atlygį.
Vidutinė metinė infliacija, pasak skirtingų institucijų, 2022 metais turėtų svyruoti tarp 4–5,4 proc. Ją skatins smarkiai kylančios elektros, dujų ir šilumos energijos kainos, brangstantis maistas ir kitos prekės bei paslaugos.
Mokesčių reforma
Finansų ministerijos suburta darbo grupė, nagrinėjusi galimus mokesčių pakeitimus, įskaitant ir dalies lengvatų atsisakymą, juos iki pavasario turėtų pateikti Vyriausybei, o ši – Seimo pavasario sesijoje. Dauguma pakeitimų įsigaliotų nuo 2023 metų sausio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad jokių naujų mokesčių nebus siūloma – kalbama tik apie dalies mokesčių korekcijas.
Valdantiesiems pernai atidėjus taršių automobilių mokesčio įstatymo projektą, jis vėl bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje. Joje, tikėtina, gali būti svarstomas ir visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
Pavasario sesijoje žadama svarstyti ir žaliosios mokesčių pertvarkos paketą – jis numato nuo 2023 metų didinti akcizus krosnių kurui, angliai, dyzelinui, atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui. Seimas gruodį po pateikimo nutarė svarstyti pataisas.
Sankcijos Baltarusijai, Kinijos spaudimas
Rizikos šalies ekonomikai kelia didėjantis Kinijos ekonominis spaudimas Lietuvai, tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimas, tačiau kaip smarkiai tai paveiks šalies ūkį, ekspertai prognozuoja atsargiai. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus gruodį tai įvardijo kaip vieną iš rizikų, kuri gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos raidą.
Vyriausybė tikisi ES paramos, taip pat rengia priemones, kurios padėtų nukentėjusiam šalies verslui. Finansų ministrė G.Skaistė sako, jog netekus eksporto į Kiniją poveikis šalies ūkiui nebūtų didelis, tačiau reikia vertinti ir antrinį efektą.
Vyriausybė tikisi vėliausiai iki sausio pabaigos turėti sprendimus, kaip užtikrinti šalies saugumo interesus bei minimizuoti finansines rizikas, nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą. Kartu Vyriausybė tikisi, kad ES plės sektorines sankcijas Baltarusijai bei suderins jas su JAV sankcijomis.
Tarptautiniai ginčai
Vašingtono arbitražas pavasarį turėtų pradėti nagrinėti Prancūzijos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Energetikos ministerija, reikalaujanti iš „Veolia“ 240 mln. eurų kompensacijos už jo padarytą žalą valstybei ir vartotojams, nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose, tačiau šie nenagrinės ieškinio, kol neužbaigta Vašingtono arbitražo procedūra.
Stokholmo arbitraže balandį turėtų vykti pagrindiniai klausymai – bylos liudytojų apklausos – Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų inicijuotoje byloje prieš „Veolia“, reikalaujant iš koncerno 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Klausymai turėjo vykti 2019 ir 2020 metų rugpjūtį–rugsėjį, tačiau abu kartus buvo atidėti – pirmą kartą dėl pandemijos, antrą – „Veolia“ prašymu.
Geležinkelių ir pasienio projektai
Įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, pirmąjį ketvirtį numatoma pasirašyti sutartį ir pradėti 1,5 km ilgio tilto Jonavoje statybas – jei vyriausybinė komisija leis, ji bus pasirašyta su Italijos statybų milžine „Rizzani de Eccher. Pavasarį numatoma pradėti dvikelio geležinkelio statybą 66 km ruože nuo Kauno Latvijos link. Šiuo metu užsitikrintas finansavimas maždaug 430 mln. eurų vertės darbams.
Elektrifikuojant pagrindinį šalies geležinkelį Vilnius-Klaipėda, antrąjį ketvirtį numatoma pradėti pirmojo etapo darbus – jie vyks 114 km ištisinio bėgių ilgio Vilniaus geležinkelio mazge. Antruoju etapu bus elektrifikuojamas 261 km bėgių ilgio ruožas Kaišiadorys–Radviliškis, o trečiuoju – 356 km ruožas Radviliškis-Klaipėda. Darbus už 397 mln. eurų atlieka Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas.
Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje „Nuctech Warsaw“ ir statybų bendrovė „Autokausta“ „Lietuvos geležinkelių“ ir Muitinės departamento užsakymu už 5,6 mln. eurų iki rugsėjo turėtų įrengti rentgeno aparatą bei jo infrastruktūrą Kenos pasienio punkte, prie sienos su Baltarusija.
Rugsėjį už maždaug 120 mln. eurų turėtų būti baigta statyti apie 500 kilometrų ilgio tvora pasienyje su Baltarusija. Ją stato keturios statybų bendrovės, pasidalijusios penkis ruožus: „Epso-G“ grupės bendrovė „Tetas“, „Kauno tiltai“ kartu su „Alkesta“ ir „Brosta“. Pernai smarkiai išaugus neteisėtai migracijai per sieną su Baltarusija, Lietuva nutarė nutiesti trijų aukštų pjaunančios vielos koncertinos užtvarą, o šalia įrengti vielinę tvorą.
Elektros ir šilumos energetikos projektai
Ruošiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, „Litgrid“ šiemet turėtų paskelbti maždaug 680 mln. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios apie 350 km ilgio nuolatinės srovės (HVDC) jūrinio kabelio „Harmony Link“ statybos rangovo konkurso nugalėtoją. BNS žiniomis, jame dalyvauja du dalyviai.
Be to, „Litgrid“ pradeda įgyvendinti trijų sinchroninių kompensatorių įrengimo projektą – juos už 106,2 mln. eurų (su PVM) įrengs Vokietijos bendrovė „Siemens Energy Global“ ir Suomijos „Siemens Energy“ Lietuvos filialas. 2023 metais jie bus sumontuoti Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėse, o 2024 metais – Neries pastotėje.
„Litgrid“ birželį ketina pradėti 200 MW bendros galios keturių baterijų (kaupiklių) įrengimo darbus. Jas Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos pastotėse už 109 mln. eurų iki 2022 metų pabaigos įrengs ir po to aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
Liberalizuojant elektros rinką, iki liepos nepriklausomą elektros tiekėją turės pasirinkti apie 450 tūkst. antrojo etapo vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus, o iki gruodžio vidurio – dar apie 610 tūkst. trečiojo etapo vartotojų (mažiau nei 1000 kWh elektros). Antrasis rinkos liberalizavimo etapas buvo atidėtas pusmečiui, pernai rudenį ypač išaugus dujų ir elektros kainoms rinkose.
„Ignitis grupės“ įmonės ESO pasirinkta rangovė – Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“ – pirmąjį pusmetį pradės įgyvendinti maždaug 93 mln. eurų vertės (su PVM) išmaniųjų skaitiklių diegimo projektą. Šiame etape planuojama įrengti iki 1,2 mln. skaitiklių.
„Ignitis grupės“ statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė, pernai pradėjusi komercinę veiklą ir kol kas deginanti tik komunalines atliekas, iki metų pabaigos ketina įrengti biokuro deginimo įrenginius ir pradėti veikti visa galia.
Naftos perdirbimo ir Ignalinos AE projektai
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ pradeda įgyvendinti didžiausią investicijų projektą nuo 2006 metų – jo vertė siekia 641 mln. eurų. Už jį atsakinga Jungtinės Karalystės bendrovė „Petrofac“ (sutarties vertė – apie 550 mln. eurų), vadinamąją likučio hidrokrekingo įrenginio technologiją ir bazinį projektą sukūrė JAV naftos, dujų ir naftos chemijos technologijų milžinė UOP („Universal Oil Products“), o už visą logistiką atsakinga tarptautinė logistikos bendrovė „Mammoet“.
„Orlen Lietuvos“ Mažeikių naftos perdirbimo gamykla pavasarį bus stabdoma maždaug 7 savaičių (daugiau nei 50 dienų) kapitaliniam remontui. Jo vertė sieks apie 80 mln. eurų.
Teismams pernai nutarus, kad Ignalinos atominė elektrinė (IAE) teisėtai pašalino Panevėžio statybos trestą (PST) iš daugiau nei 70 mln. eurų preliminarios vertės radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos konkurso, ginčą toliau turėtų nagrinėti Aukščiausiasis Teismas. Konkurse gauti trys pasiūlymai. Be PST, BNS žiniomis, jame dalyvauja dar dvi Lietuvos statybų įmonės – „Icor“ grupės įmonė „Axis Tech“ bei „Eikos statyba“. Tikimasi, kad pasibaigus teismams šiemet bus pasirinktas rangovas.
Gamtinių dujų ir SGD projektai
Lietuvoje baigtas tiesti 117 mln. eurų vertės Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis (GIPL) turėtų pradėti veikti 2022-ųjų viduryje. Jis nutiestas nuo Jauniūnų Širvintų rajone link Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone. Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje – 165 km. Bendra projekto vertė – apie 500 mln. eurų.
„Klaipėdos naftai“ ruošiantis iki 2024 metų pabaigos iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ išpirkti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, pirmąjį ketvirtį planuojama susitarti su „Hoegh LNG“ ir patvirtinti laivo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindines sąlygas, o iki 2024 metų gruodžio – pasirašyti sutartį. Laivo išpirkimo kaina neturi viršyti 160 mln. eurų – tokią sumą įmonei yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.
Stadionai ir sporto arenos
Pernai spalį Vilniaus savivaldybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei „BaltCap“ pasirašius apie 160 mln. eurų vertės koncesijos sutartį, „BaltCap“ netiesiogiai valdoma įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pradeda įgyvendinti Nacionalinio stadiono statybos projektą. Pirmąjį šių metų ketvirtį tikimasi pasirašyti rangos sutartį, iki metų pabaigos – parengti techninį projektą, o metų pabaigoje pradėti statybas – jos galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos.
Iki gegužės mėnesio numatoma baigti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją. Už 32 mln. eurų darbus atlieka statybų įmonė „Autokausta“.
Kauno Nemuno saloje šiemet numatoma baigti mokslo ir inovacijų sklaidos centro „Mokslo sala“ statybos. Centrą už 24,3 mln. eurų stato įmonė „Autokausta“.
Investuotojų plėtra
Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių VMG, pernai Akmenės LEZ baigusi statyti 146 mln. eurų vertės medžio drožlių gamyklą, šiemet žada baigti 90 mln. eurų vertės korpusinių baldų gamyklą ir pradėti statyti 170 mln. eurų vertės inžinerinės medienos konstrukcijų gamyklą.
Be to, šiemet VMG ketina pradėti 33 mln. eurų vertės 30 MW vėjo jėgainių parko statybą Akmenės rajone bei apie 35 mln. eurų vertės daugiabučių kvartalo, skirto įmonės darbuotojams, statybas. Be to, šalia Klaipėdos grupė baigs statyti 30 mln. eurų vertės pramonės inovacijų parką.
SBA grupė technologijų ir inovacijų parke Klaipėdos rajone pavasarį ketina baigti 92 mln. eurų vertės baldų gamyklos statybą ir pradėti joje gamybą. Projektas „Inno Line“ bus labiausiai robotizuota ir automatizuota baldų gamykla regione. Įmonėje bus įdirbinta apie 600 darbuotojų.
Vokietijos įmonė „Homanit“, pernai gruodį pradėjusi pirmąjį apie 175 mln. eurų vertės medžio plaušų plokščių fabriko Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybą, pagrindinį gamyklos pastatą planuoja pastatyti iki šių metų pabaigos. Antroje metų pusėje čia iškils administracinis pastatas, sandėlis bei tyrimų ir plėtros centras. „Homanit“ teigia, kad tai yra didžiausia investicija įmonės istorijoje.
Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ pavasarį planuoja baigti daugiau nei 90 mln. eurų vertės naujos gamyklos statybas Kauno LEZ. Bendros „Continental“ investicijos Kaune sieks apie 185 mln. eurų.
5G ryšio plėtra, Mobilumo paketas
Iki sausio 25 dienos registruojamos paraiškos dalyvauti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pernai spalį paskelbtame pirmajame penktos kartos judriojo ryšio (5G) ryšio, trijų 700 MHz radijo dažnių blokų aukcione. Jame žada dalyvauti trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“.
Lietuva laukia, kada Europos Komisija, siūlanti panaikinti Mobilumo paketo nuostatą dėl vilkikų grąžinimo į kilmės šalį kas aštuonias savaites, pateiks jį deryboms. Nuostata turi įsigalioti vasario pabaigoje.
Europos Parlamentui pernai priėmus vilkikų vairuotojų darbo sąlygas griežtinantį Mobilumo paketą, Lietuva kartu su dar šešiomis ES narėmis jį apskundė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT). Lietuva skundžia vilkiko grąžinimo kas 8 savaites, tarptautinių operacijų skaidymo, kabotažo ribojimo ir poilsio taisyklių nesant atitinkamos infrastruktūros nuostatas. Kol kas neaišku, kada byla bus pradėta nagrinėti.
