Prognozuojama, kad pajamų nelygybė 2021 metais sieks 5,8. Tai reiškia, kad 20 proc. turtingiausių šalies žmonių turės 5,8 karto daugiau pajamų nei 20 proc., gyvenančių vargingiausiai.
Paskutinį kartą pajamų nelygybė tokia žema buvo 2012 metais, kai koeficientas siekė 5,3.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis sako, kad pajamų nelygybė, kaip ir santykinis skurdas, mažėja per krizes.
„Augimo sąlygomis juos sunku sumažinti, nes vertę iš ekonomikos augimo susirenka turtingieji“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras, pristatydamas per kadenciją nuveiktus darbus.
Pajamų nelygybės koeficientas 2019 metais siekė 6,4, 2018 metais – 7,1.
Skurdo rizikos lygis taip pat turėtų mažėti.
2018 metais jis siekė 20,6 procento, o 2019–2020 metais turėtų nukristi maždaug iki 18 proc., prognozuoja ministerija.
Neapsisprendžia dėl karjeros
Ministras praėjusį sekmadienį vykusiame Seimo rinkimų pirmajame ture iškovojo parlamentaro mandatą, tačiau iki šiol neturi sprendimo dėl politinės ateities.
„Dėl mandato nenoriu nieko sakyti, palaukime antro turo, pamatysime tendencijas“, – sakė L.Kukuraitis.
Jis tvirtino, kad Seimo rinkimuose su valdančiaisiais „valstiečiais“ sutiko dalyvauti, nes norėjo sustiprinti partijos galimybes formuoti naująją Vyriausybę.
Paklaustas, ar tai reiškia, jog mandato atsisakys, jeigu naujame Seime teks dirbti opozicijoje, L.Kukuraitis teigė: „Taip projektuoti dar negalime.“
„Po antro turo, kai matysime politinę situaciją, reikės apsispręsti“, – sakė ministras.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo L.Kukuraitis „valstiečių“ sąraše daugiamandatėje apygardoje pakilo iki aštuntos vietos ir iškovojo Seimo nario mandatą.
Buvo ir diskusijų, ir pykčių, ir konfliktų.
Prieš rinkimus sąraše jis buvo 18-as.
Ginčai dėl pensijų
Seime ir Vyriausybėje jau kurį laiką verdant ginčui dėl 200 eurų 13-osios pensijos, L.Kukuraitis teigia, kad pasiūlymas mokėti papildomą išmoką senjorams gali būti susijęs su vykstančiais rinkimais.
Projektą dėl 13-osios pensijos įregistravo valdančioji Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
L.Kukuraitis sako, kad tokia priemonė galėtų rasti vietą Lietuvos pensijų sistemoje, tačiau ją reikėtų pakoreguoti.
Pasak jo, 13-oji pensija turėtų būti įkorporuota į Lietuvos pensijų sistemą ir neatrodyti kaip vienkartinė išmoka, kaip kad yra dabartiniame projekte.
„Jeigu norime sisteminio sprendimo, kuris būtų kasmetinis, jis turėtų prarasti vienkartinės išmokos elementus ir turėti pensijų sistemos elementų“, – teigė ministras.
Pasak jo, 13-oji pensija, pavyzdžiui, turėtų būti indeksuojama, kad ateityje nenuvertėtų.
Vyriausybė trečiadienį taip pat svarstys Seime nagrinėjamus įstatymų projektus dėl pensijų indeksavimo.
Politikai teigia, kad juos prisireikė keisti, nes pagal dabartinį modelį pensijos kitąmet neturėtų augti, nes šiemet prognozuojamas ekonomikos smukimas, bet nepaisant to, pinigų didinti pensijoms yra.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad pensijos galėtų būti didinamos ir tuo atveju, jeigu Bendrasis vidaus produktas neauga, tačiau didėja darbo užmokesčio fondas, ir atvirkščiai.
Politikoje patiko komanda, nepatiko asmeniškumai
Iki atėjimo vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai L.Kukuraitis dirbo nevyriausybiniame sektoriuje.
Ministras tvirtino, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybėje jautėsi „labai komandiškai“, o socialinės apsaugos sistemai ilgainiui „pavyko atkovoti tam tikrą teritoriją mūsų biudžete“.
„Buvo ir diskusijų, ir pykčių, ir konfliktų, bet šitą tikrai reikėtų užskaityti“, – tvirtino L.Kukuraitis.
Pasak jo, koronaviruso pandemija taip pat parodė, kad ministerijoje įgyvendintos struktūrinės reformos padėjo greitai priimti ir įgyvendinti sprendimus.
Vis dėlto ministras sakė, kad jam nepatiko šalies politinė kultūra ir vėlimasis į asmeniškumus.
„Šita dalis man buvo nepriimta, man kliuvo. (...) Tas suasmeninimas yra neigiamas bruožas mūsų visuomenėje“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
