Tam įtakos turės nuo sausio pradžios įsigaliojusios alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės ir pernai padidinti akcizai.
„Akcizai yra paveikiausia priemonė, tas efektas buvo labai matomas, nes (pernai – BNS) yra maždaug 15 proc. bendras pardavimų kritimas“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Nuo pernai kovo akcizai alui ir vynui išaugo iki 112 proc., o etilo alkoholiui – apie 23 procentais. Tai lėmė, jog per vienuolika praėjusių metų mėnesių labiausiai sumenko didmeniniai alaus pardavimai – 13,2 proc., vyno – 12,1 proc., o spiritinių gėrimų – 1,4 proc, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
Nuo akcizų padidėjimo matomas alaus ir vyno pardavimų ženklus mažėjimas, tačiau iš pradžių stipriau kritę spiritinių gėrimų pardavimai metų pabaigoje atsigavo.
2018-aisiais akcizų kelti valdantieji „valstiečiai“ neketina. Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad akcizai galėtų didėti ne anksčiau kaip 2019 metais.
„Kovo mėnesį matysime rezultatus, analizuos Sveikatos apsaugos ministerija ir tada darysime išvadas, nebus jokių sprendimų anksčiau kaip 2019 metų pradžia“, – BNS sakė jis.
Silpną alkoholį keičia stipriu?
Interpretuodami statistiką, aludarių atstovai tikina, kad žmonės pereina prie stipresnių gėrimų, tačiau rinkos prievaizdai su tuo nesutinka.
„Tie skaičiai, kurie rodo, kad alaus ir vyno pardavimai yra sumažėję daug stipriau negu stipriųjų gėrimų, tą tendenciją patvirtina, o čia jau reikia medikų žodžio, ar gerai, kad vartoti ieškoma labiau stiprių, o ne silpnų gėrimų“, – BNS sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Anot jo, taip yra todėl, kad stiprieji gėrimai yra santykinai pigesni negu silpnieji.
„Tiems, kurie jau geria, kaina – svarbiausias gėrimo pasirinkimo kriterijus, ieškoma pigiausio laipsnio“, – aiškino S.Galadauskas.
G.Belian su tokia išvada nesutinka.
„Vartojimo struktūroje niekas nepasikeitė į tą pusę“, – tvirtino G. Belian.
Pasak jos, padidinus akcizus didesnį silpnųjų gėrimų pardavimų sumažėjimą lėmė tai, kad anksčiau pastarųjų akcizai buvo didinami kur kas mažiau nei stipriųjų gėrimų.
Pardavimai toliau mažės
L.Vilimas sako, kad šiemet alkoholio pardavimai toliau trauksis, bet „gal ne tiek drastiškai“.
Anot jo, „lazda turi du galus“, nes smukę oficialūs pardavimai dar neparodo realaus alkoholio vartojimo sumažėjimo.
„Ar nedidėja šešėlinė rinka, kaip vyksta srautai apsipirkti Lenkijoje ir Latvijoje?“ – svarstė prekybininkų atstovas.
G.Belian sako, kad 2010–2015 metais neapskaityto alkoholio dalis vartojime galėjo sudaryti apie 7,7 proc. – maždaug po 1,2 litro žmogui.
„Šis skaičius jau laikosi keletą metų, mes negalime pasakyti, kad jis didėja“, – teigė G. Belian.
L.Vilimas pripažįsta, kad 2017 metais alkoholio pardavimų smukimas buvo prognozuotas dar didesnis – iki 20 proc. kritimo. Šiemet jis tikisi apie 10 proc. nuosmukio.
Nauji draudimai ir toliau gana smarkiai paveiks pardavimus.
Nuo šių metų pradžios alkoholis parduodamas tik nuo 20 metų, visiškai uždrausta alkoholio reklama ir sutrumpintas pardavimo laikas.
„Nauji draudimai ir toliau gana smarkiai paveiks pardavimus“, – tvirtino L.Vilimas.
Jis prognozuoja, kad didesnį alkoholio pardavimų smukimą bus galima stebėti šių metų pabaigoje ir 2019 metais.
L.Vilimas taip pat pastebi, kad alkoholio ateityje bus išgeriama mažiau, nes keičiasi gėrimo kultūra – jaunimas alkoholio vartoja vis mažiau.
Pokyčiai nelegalioje alkoholio rinkoje
Muitinės kriminalinė tarnyba nuo 2017 metų antrojo pusmečio stebi pokyčius nelegalioje alkoholio rinkoje. Prognozuojama, kad juos lėmė legalaus alkoholio rinkos sugriežtinimai.
„Kitaip nebūtų intereso“, – BNS sakė tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas.
Pasak jo, 2017 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad yra padidėjusių nelegalaus alkoholio (falsifikuotos produkcijos ar žaliavos gėrimams) įvežimų požymių, bet „dramatiško pablogėjimo“ nesimato.
„2016 metais tirtas vienas ikiteisminis atvejis, o pernai keturi. Jeigu žiūrėtume į kiekius, žymaus skirtumo nėra: 2016 metais bandant įvežti alkoholį nelegaliai, sulaikyta 109 tūkst. litrų, o pernai – 75 tūkst. litrų“, – teigė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas.
Anot jo, tai maždaug penkis kartus mažiau negu 2010 metais ir maždaug tiek pat, kiek 2015-aisiais.
Pasak G.Kulikausko, trys tyrimai pradėti dėl pastaruoju metu bandyto į Lietuvą įvežti nelegalaus alkoholio, juo tikriausiai norėta apsirūpinti prieš šventes. Kaune sulaikytos 3 tonos spirito, Vilniuje – 2 tonos falsifikuoto alkoholio, konjako ir degtinės. Daugiausia jo įvežta iš Latvijos ir Baltarusijos.
Per 2017 metų 9 mėnesius policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė 72,8 tūkst. litrų alkoholio produktų – 6 tūkst. litrų (9 proc.) daugiau nei per 2016 metų atitinkamą laikotarpį.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad apie tendencijas kalbėti kol kas per anksti.
„Kokiu nors objektyvių priežasčių nėra, tie skaičiai kiekvienais metais svyruoja 10–15 proc. ribose“, – teigė R.Matonis.
Iki pernai spalio policija nustatė 736 pažeidimus dėl nelegalios alkoholio prekybos (2016-aisiais – 1059), pradėti 126 ikiteisminiai tyrimai (194) ir surašyta 610 administracinių nusižengimų protokolų (698).
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas tikslas iki 2020 metų pasiekti, kad vienas žmogus išgertų ne daugiau kaip 12,4 litro alkoholio.
Statistikos departamento duomenimis, legalių alkoholinių gėrimų 1 žmogus 2016 metais suvartojo 13,2 litro – maždaug litru mažiau negu 2014 ir 2015 metais. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad Lietuvoje per metus žmogui tenka 15,4 litro grynojo alkoholio. Lietuvos statistikai į skaičiavimus neįtraukia nelegalaus alkoholio, ką daro PSO.
