Finansų ministerija rengs progresinių mokesčių įstatymo projektą. Kokį, kol kas nedetalizuoja. Tačiau Lietuvoje mokesčių sistema ir taip yra progresinė.
„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, kad progresyvumą galima įvesti trimis būdais – per neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), gyventojų pajamų apmokestinimą ir nekilnojamojo turto mokestį.
Vienas jų – NPD diferenciacija – Lietuvoje jau egzistuoja.
labiau primena lengvatą
Mokesčių progresyvumą 2009 metais įvedė ne nuolat apie tai kalbantys socialdemokratai, o konservatorių ir liberalų Vyriausybė. Iki 2009 metų visiems buvo taikomas toks pats NPD dydis. Tačiau, atėjus krizei, siekdamas padidinti biudžeto pajamas Seimas įvedė progresyvų NPD.
Šiuo metu NPD siekia 470 Lt. Jis taikomas žmonėms, uždirbantiems iki 800 Lt. Tuo metu uždirbantiems daugiau šis dydis yra mažesnis, tai yra, žmogus moka daugiau mokesčių. Kuo daugiau uždirba – tuo daugiau mokesčių sumoka.
Ž.Mauricas tokią sistemą vadina socialinio teisingumo sistema. Ji panaši į lengvatas – taikoma mažai uždirbantiems, vaikus auginantiems žmonėms. Ekonomisto teigimu, NPD didinimas būtų geriausias kelias Vyriausybei, norinčiai įvesti progresyvumą.
Tačiau, finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, ant derybų stalo – ir progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas.
Būtent toks ketinimas ir yra labiausiai kritikuojamas. Ž.Maurico teigimu, jeigu bus įvestas progresinis gyventojų mokestis, bet neįvestos „Sodros“ mokesčių lubos, daug uždirbti tiesiog nebeapsimokės.
Išeitis – emigracija ir šešėlis
Seime ne kartą diskutuota ir apie „Sodros“ mokesčių lubas. Išmokų lubos šiuo metu egzistuoja – nepriklausomai nuo to, kiek uždirbi, yra maksimali išmokos suma. Tuo metu įmokos į „Sodrą“ nėra ribojamos – kuo daugiau uždirbti, tuo daugiau moki.
Pavyzdžiui, šių metų balandį Liberalų sąjūdis siūlė, kad „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos tik nuo darbo užmokesčio, kuris neviršytų 2,2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (apie 5 tūkst. Lt).
Apskritai apriboti įmokas „Sodrai“ siūloma nuo 2002 metų. Didžiausi ir aktyviausi siūlymo rėmėjai – Investuotojų forumas. Jų teigimu, toks žingsnis padidintų Lietuvos konkurencingumą, pritrauktų investuotojų, sulėtintų aukštos kvalifikacijos žmonių emigraciją.
Ž.Maurico teigimu, jeigu būtų svarstoma įvesti pajamų mokesčio progresyvumą, reikėtų svarstyti ir „Sodros“ įmokų lubų klausimą. Priešingu atveju, gyventojams neapsimokės rodyti didelių darbo pajamų. Specialistai taps mažų įmonių savininkais, slėps pajamas arba net emigruos.
Pasak ekonomisto, klaidinga manyti, kad tie, kurie daugiau uždirba, yra turtingesni. „Turtingesni yra tie, kurie turi daugiau turto“, – sakė Ž.Mauricas. Todėl, pasak jo, norint labiau apmokestinti turtinguosius, reikėtų galvoti apie NT ir žemės valdų apmokestinimą.
Neįgalus NT mokestis
„Daugiausia turto sukaupę turi tie asmenys, kurie nenori to mokesčio įvesti“, – sakė Ž.Mauricas.
2011 metais kartu su biudžetu Seimas priėmė nekilnojamojo turto mokestį. Nuspręsta gyventojų nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 1 mln. Lt, apmokestinti 1 proc. NT mokesčio tarifu.
Tuomet, balsuojant dėl NT mokesčio, tikėtasi, kad valstybės biudžetas per metus pasipildys 17 mln. Lt, tačiau, pavyzdžiui, 2012 metais surinkta beveik triskart mažiau – vos 5 mln. Lt.
Nepaisant to, valdžia optimistiškai vertina ir šių metų perspektyvas, – vis tiek tikisi surinkti 17 mln. Lt. Tuo metu kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad pajamos iš NT bus 5 mln. Lt.
Vieni NT mokesčio kritikų – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai. Dėstydamas argumentus prieš visuotinį NT, LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas aiškino, kad Vakarų Europoje daug kur yra gyventojų NT mokestis ir tai dažnai pateikiama kaip argumentas, kodėl jo reikėtų Lietuvoje. Tačiau Lietuva skiriasi nuo Vakarų Europos.
„Pirmiausia Lietuvoje nepalyginti daugiau būsto savininkų nei Europoje. Savo būstą turi net 93 proc. Lietuvos gyventojų, palyginti, pvz., su 58 proc. Austrijoje ar 72 proc. Belgijoje. Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje pasiskirstęs žymiai tolygiau nei Europoje ir, skirtingai nei Europoje, NT koncentracijos kelių žmonių rankose nėra. Todėl NT mokestis Lietuvoje būtų ne turtingųjų apmokestinimas, o beveik visų žmonių apmokestinimas dar vienu mokesčiu“, – aiškino Ž.Šilėnas.
Mokesčiai – jau sunkiai pakeliami
Europos Komisijos duomenimis, darbo pajamų apmokestinimas Lietuvoje jau ir taip yra labai aukštas. Daugiau nei Lietuvoje, darbuotojai yra apmokestinami tik Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje.
Darbo jėgos apmokestinimas Europoje:
„Alkoholis apmokestinamas tam, kad mažėtų jo vartojimas, tą patį darome su darbo pajamomis“, – pastebėjo Ž.Mauricas.
Premjeras: progresyvumui nėra galimybių
Vasarą premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad Lietuvoje nėra galimybės įvesti progresinių mokesčių sistemos, nes 95 proc. dirbančiųjų gauna atlyginimus iki 3,5 tūkst. Lt.: „Mes Lietuvoje turime nemažą progresyvumą.“
Pasak jo, neįmanoma įvesti ir visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio.
Septyniolika – tiek metų socialdemokratas Algirdas Sysas tikina kolegoms Seime siūlęs įvesti progresinius mokesčius.
„Įstatymai yra toks dalykas, kad juos tobulinti galima kasdien“, – paklaustas, kokį dar naują įstatymo projektą galima sugalvoti dėl progresinių mokesčių, sakė A.Sysas.
Pasak jo, dabar Seime yra užregistruotas įstatymo projektas, pagal kurį numatoma apmokestinti progresiniu pajamų mokesčiu visas pajamas, išskyrus sportininkų piniginius prizus ir pensijas.
„Šiandien, jei pasižiūrime į „Sodros“ duomenis, tai visiškai draudžiasi visais draudimais 1,3 mln. žmonių, o darbo rinkoje yra dar beveik 400 tūkst. žmonių“, – sakė socialdemokratas.
