Žinoma, galima kreiptis į archyvus ir užsisakyti šeimos ar giminės genealoginio medžio sudarymą. Tačiau norinčių yra tiek daug, jog gali tekti laukti ir keletą metų.
Informacija iš saugyklų – į internetą
Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis sako, kad idėja sukurti skaitmeninį archyvą sklandė jau senokai.
Juk suskaitmenintus dokumentus patogiau pateikti, lengviau jų ieškoti. Sukurtos atsarginės dokumentų kopijos garantuoja, kad net ir sudegus, dingus ar suirus dokumentui, informacija bus išsaugota. Taip pat dokumentų originalai saugomi nuo susidėvėjimo. „Pasaulinė praktika tokia – jeigu yra skaitmeninis variantas, tai jis ir teikiamas, originalas lieka saugyklose“, – sako vyriausiasis Lietuvos archyvaras.
„Dar 2005 metais pradėjome labai intensyviai skaitmeninti dokumentus. Šiandien jau turime daugiau nei 10 milijonų skaitmeninių vaizdų. Vėliau įgyvendinome „Elektroninio archyvo informacinės sistemos sukūrimo“ projektą, kuris orientuotas į tikruosius elektroninius dokumentus: per sistemą vyksta elektroninių dokumentų valdymas, yra prieinami įvairūs Vyriausybės dokumentai“, – pasakoja R.Kraujelis.
Jis pastebi, kad sukūrus šią sistemą liko nemažai spragų: „Skaitmeninio turinio yra daug, o paskelbti jo negalime. Didžiąją suskaitmenintų dokumentų dalį žmonės gali skaityti tik archyvų skaityklose – taigi jie turi fiziškai atvykti į jas. Nors jau nebereikia laukti, kol bylos bus atneštos iš saugyklų, lankytojas gali iškart sėsti prie kompiuterio, peržiūrėti vaizdus, tačiau tie vaizdai yra kol kas yra vidiniuose archyvų tinkluose. Viso skaitmeninio turinio skelbti internete galimybių neturėjome.“
Tiesa, kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos dailės muziejumi yra sukurtas portalas epaveldas.lt. „Tame portale Lietuvos valstybės istorijos archyvas skelbia tai, kas labiausiai domina visuomenę – suskaitmenintų bažnytinių metrikinių (krikšto, mirties ir santuokos) dokumentų vaizdus. Tiesa, tai tik nedidelė dalis. Iš viso skaičiuojame, kad esame suskaitmeninę apie 2 proc. saugomų apskaitos vienetų – tai minėtieji 10 milijonų vaizdų. Tikslių archyvuose saugomų dokumentų lapų skaičiaus pasakyti negalima, nes ne visos bylos sunumeruotos, jos labai skirtingo dydžio – nuo poros puslapių iki kelių tūkstančių lapų“, – aiškina R.Kraujelis.
Siekiant išplėsti ir atnaujinti esamą Elektroninio archyvo informacinę sistemą, kitais metais, pasinaudojant Europos Sąjungos fondų investicijomis, numatoma pradėti kurti elektroninę paslaugą „Skaitmeninė skaitykla“. Įgyvendinus šį projektą, maždaug po trejų metų, skaitmeninis turinys bus ženkliai papildytas.
Senesni dokumentai – geriau išlikę
Nors šis projektas skirtas valstybės archyvams, tačiau bus skaitmeninami ir Lietuvos katalikų bažnyčių archyvai.
„Šiandien bažnyčiose yra likę daugiau nei 3000 metrikinių knygų, kurios yra senesnės nei šimto metų, bet neperduotos į archyvą. Su Lietuvos vyskupų konferencija esame pasirašę susitarimą, kad jie sutinka leisti skaitmeninti ir skelbti senesnius nei 100 metų metrikinius dokumentus. Taigi projekto metu skaitmenintojai važinės po visą Lietuvą, skenuos ir skaitmenins bažnyčių dokumentus“, – žada R.Kraujelis.
Planuojama, kad šis darbas truks apie dvejus metus. „Tai padaryti labai svarbu, nes dažnai kreipiasi žmonės ieškodami savo šeimos istorijos, bet mes niekaip negalime jiems padėti, nes neturime tų dokumentų. Žinoma, žmonės gali tokių dokumentų važiuoti ieškoti į bažnyčias, tačiau tie dokumentai yra seni, trapūs, kiekvienas vartymas jiems kenkia. Jau dabar archyvuose turime taip suskaitytų dokumentų, kurie iš įrištų knygų virto palaidais lapais. Juos restauruojame, tik paskui skaitmeniname“, – aiškina pašnekovas.
Rankų darbo popierius, pergamentas yra daug patikimesni informacijos saugotojai nei 20 amžiaus dokumentai.
Ir sako su kolegomis kartais juokaujantis, kad kuo senesni dokumentai, tuo geriau jie išsilaikę: „Skaitmenindami dokumentus atsižvelgsime į įvairius kriterijus, tikrai neimame visų iš eilės. Įvertiname dokumentų panaudojamumą. Jei jis svarbus, reikšmingas, yra daug potencialių jo skaitytojų, jis skaitmeninamas, kad būtų kuo mažiau fiziškai naudojamas ir kartu apsaugotas nuo nusidėvėjimo. Taip pat skaitmeniname tuos, kuriuos būtina išsaugoti, nes jų būklė labai prasta. Įdomu, kad šiuolaikinis popierius, spausdinimo kokybė, rašalas negali lygintis su, pavyzdžiui, XVII amžiaus medžiagomis. Rankų darbo popierius, pergamentas yra daug patikimesni informacijos saugotojai, nei, pavyzdžiui, 20 amžiaus faksų dokumentai. Taip pat labai prastos būklės visi pokario dokumentai.“
Pašnekovas sako, kad bene geriausiai išsilaikę XVII–XVIII amžiaus dokumentai, o maždaug nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios, kai prasidėjo pramoninė popieriaus gamyba, labai suprastėjo kokybė, tačiau padidėjo dokumentų skaičius.
Ir pasidžiaugia, kad mūsų archyvai sąlyginai neblogai išlikę: „Gaila, tik, kad pačių seniausių, reikšmingiausių, svarbiausių ir vertingiausių dokumentų mes neturime. Pavyzdžiui, Lietuvos metrika po padalijimų dar XVIII amžiaus pabaigoje buvo išvežta į Rusiją.“
Asmens duomenis saugo laikas
„Archyvuose dokumentus įprasta matuoti tiesiniais metrais arba tuos metrus versti kilometrais: bylos sustatomos ir matuojama. Mes turime daugiau nei 111 kilometrų dokumentų valstybės archyvų saugyklose. Todėl akivaizdu, kas visų archyvų suskaitmeninti bent jau šio projekto metu tikrai nepavyks.
Tačiau bus sukurtos trys elektroninės paslaugos: „Skaitmeninė skaitykla“, „Genealogija“ ir „Asmenvardžių archyvas“. Tai bus patogu ne tik mokslininkams, bet ir žmonėms, besidomintiems savo šeimos istorija. Bus gerokai patogesnė bei paprastesnė genealoginė paieška ir genealoginio medžio sukūrimas“, – žada R.Kraujelis.
Jis primena, kad Dokumentų ir archyvų įstatyme yra apibrėžti tam tikri laikotarpiai, kai dokumentai negali būti prieinami viešai: „Skelbiant dokumentus, kuriuose yra privati informacija, asmens duomenys, turi būti praėję ne mažiau kaip 30 metų nuo asmens mirties, 100 metų nuo gimimo, o jei nėra žinomos nei gimimo, nei mirties datos – praėjus ne mažiau nei 70 metų nuo to asmens paminėjimo. Remiantis tokia nuostata, šiais metais gali būti skelbiamos gimimo metrikų knygos, sudarytos iki 1917 metų“.
Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad sukurtas projektas bus "Google" paieškos prototipas, kai įvedus vardą ir pavardę į langelį, sistema išmes dokumentą. Reikės žinoti daugiau papildomos informacijos.
„Jeigu ieškote, pavyzdžiui, savo šeimos šaknų, tai net ir šiandien atėjus į archyvą reikia žinoti, kur gyveno, buvo krikštyti, tuokėsi ar buvo palaidoti jūsų seneliai ar proseneliai. Tada reikia susirasti konkrečios parapijos metrikinius dokumentus ir ten ieškoti tolimesnių šaknų, nes, pavyzdžiui, krikštijant kūdikį ar tuokiant žmones būna nurodyti ir jų tėvų vardai bei pavardės ir jų amžius“, – pataria R.Kraujelis.
Suskaitmeninti archyvai – galimybės mokslui ir verslui
„Šiandien visi dokumentai tik skenuojami, nėra diegiama kokia nors atpažinimo sistema, nes tai kol kas technologiškai per sudėtinga. Tačiau iš to skaitmeninio turinio ateityje galės būti kuriami įvairūs patrauklūs produktai. Pavyzdžiui, skaitmeninį vaizdą naudoję tyrinėtojai galės palikti įvairias žymas, komentarus, įrašyti dokumente minimų žmonių vardus, pavardes. Taip pažymėti skaitmeniniai dokumentai jau bus paprasčiau randami kitiems. Jau dabar socialiniuose tinkluose labai aktyviai žmonės dalijasi informacija, yra įvairūs genealogų forumai, žmonės padeda vieni kitiems perskaityti dokumentus“, – apie žmonių domėjimąsi savo šaknimis pasakoja R.Kraujelis.
R.Kraujelis sako, kad sukūrus „Skaitmeninę skaityklą“ visos paslaugos bus nemokamos, jomis galės naudotis visi norintys ir net kurti verslus. „Genealoginė paieška jau šiandien yra verslo rūšis, genealoginius medžius sudarantys žmonės dabar sėdi archyvuose, įgyvendinus projektą jiems dirbti irgi bus paprasčiau.“
Šio projektu metu bus skaitmeninami ir skelbiami ne tik metrikiniai, bet ir įvairūs istoriniai dokumentai. Taigi ir mokslininkams dirbti bus lengviau. Jaunimas, studentai, moksleiviai edukacijos tikslais irgi galės labai paprastai naudotis archyvų duomenimis.
Įdomu, kad seniausias Lietuvos archyvuose esantis dokumentas yra XIII amžiaus pergamentas su liturginiu tekstu, o patys naujausi – jau skaitmeniniai, pasirašyti elektroniniais parašais.
R.Kraujelis sako, kad „Skaitmeninė skaitykla“ bus labai naudinga ir mūsų išeivijai, jie galės tyrinėti Lietuvos archyvus. „Su pasaulio lietuvių bendruomene daug bendraujame. Kiek gaila, kad šis projektas neapims pasaulyje esančių lietuvių archyvų. Todėl jam pasibaigus norėtųsi tęsti darbus ir suskaitmeninti bei paviešinti užsienyje esančius lietuvių archyvus“, – viliasi R. Kraujelis.
