Trečiadienį R.Karbauskis su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene ir Valstybinės ligonių kasos vadovu Gintaru Kacevičiumi aptarė klausimą, kaip spręsti emigrantų susikaupusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolų problemą.
Šiuo metu yra 36,7 tūkst. ilgalaikių skolininkų, kurių nėra Lietuvoje, o vienas jų vidutiniškai skolingas apie 1,5 tūkst. eurų – tikėtina, tai apsunkina jų grįžimo į Lietuvą galimybes.
Pasirodo, problema iš dalies popierinė – į ES, taip pat Europos ekonominės erdvės šalis emigravę asmenys gali pateikti įrodymus, kad mokėjo mokesčius svetur, ir skolos jiems bus anuliuotos.
Tačiau emigravusiems į trečiąsias šalis, pvz., JAV, Kanadą ar Rusiją, nelieka kito, tik PSD grįžus sumokėti.
„Mes aptarėme situaciją, ir dėl PSD įmokų tiems, kurie yra išvykę, bet moka mokesčius kitose valstybėse, šiuo atveju reikia minėti ES, tai problemos iš tikrųjų nėra. Džiaugiamės, kad jūsų tiek daug šiandien, jūs tikriausiai informuosite išvykusius žmones, jų gimines – jiems tereikia pateikti dokumentus „Sodrai“, kad jie yra išvykę, ten moka mokesčius ir skolos niekas nebeskaičiuos“, – po susitikimo žurnalistams kalbėjo R.Karbauskis.
Kiekvienam, kuris nėra deklaravęs, nėra susitvarkęs dokumentų, ji kabės kaip skola ir šitoje situacijoje jokių paslaugų mūsų sveikatos apsaugos sistemoje tie žmonės negaus
Anot jo, tam jokių įstatymų pakeisti nereikia – emigrantai gali tiesiog kreiptis į „Sodrą“ ir įrodyti dirbę ir mokėję mokesčius.
Problema – trečiosios šalys ir „Brexit“
Tačiau ne visi emigrantai turi tokią galimybę išvengti PSD skolos sugrįžus į Lietuvą. Sumokėti trečiose šalyse mokesčiai netinka, tad antrą kartą už sveikatos draudimą tenka susimokėti ir Lietuvoje. Į trečiųjų šalių klubą gali staiga įžengti ir be susitarimo iš ES ketinanti pasitraukti Jungtinė Karalystė.
„Didesnė problema ir įstatymo projektą mes tvarkysime dėl tų žmonių, kurie yra ne ES šalyse gyvenantys. Šiuo atveju jokios pažymos nepadėtų, skola vis tiek liktų. Reikia sutvarkyti šitą problemą“, – sako R.Karbauskis.
Jis žada, kad institucijos pasidomės aplinkinių valstybių praktika šiais klausimais.
„Ilgalaikių skolininkų nėra tokia didelė dalis, bet ilgalaikiai skolininkai yra praktiškai visi tie, kurie nuo pat pradėjimo skaičiuoti šitų mokesčių nėra mokėję. Šiuo metu skola yra po 1500 eurų kiekvienam iš jų. Skola skaičiuosis 5 metus, po to ji nustoja didėti, bet ji lieka. Kiekvienam, kuris nėra deklaravęs, nėra susitvarkęs dokumentų, ji kabės kaip skola ir šitoje situacijoje jokių paslaugų mūsų sveikatos apsaugos sistemoje tie žmonės negaus“, – sako R.Karbauskis.
Gali būti, kad po kelių mėnesių mes turėsime šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra išvykę ir nebe į ES šalį.
Ankstesnių ketinimų anuliuoti emigrantų skolas R.Karbauskis nebeminėjo.
„Be abejonės, yra tokių žmonių, ir tikrai nemažai, kurie galbūt užsienyje neturėjo darbo santykių. Jiems skola nebus anuliuojama. Bet mes dabar šnekėjomės apie tai, kaip būtų galima padaryti taip, kad tie žmonės galėtų išsimokėti tą skolą per tam tikrą laiką, kad vis dėlto jiems grįžus, jie galėtų gauti tas sveikatos paslaugas, kurios būtinos. Iš tiesų, tokių atvejų bus. Įsivaizduokite, tu grįžti, dėl kažkokių aplinkybių, į Lietuvą, tu turi skolą, kuri maksimaliai gali būti, atrodo, apie 2,5 tūkst. eurų. Tai žmogui, kuris neturėjo darbo santykių kažkur išvykęs, tai gali būti nepakeliama suma“, – pripažįsta R.Karbauskis.
Anot jo, šią problemą ketinama išspręsti palengvinant galimybes susikaupusią skolą išmokėti – dalimis ar per laiką.
„Kitas klausimas, ypač, kodėl dabar mes susirinkom, iš politinio proceso aiškėja, kad „Brexit“ tikriausiai bus be sutarties, JK premjero pareiškimai rodo, kad jis neketina kovoti dėl sutarties. Tai gali būti, kad po kelių mėnesių mes turėsime šimtus tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra išvykę ir nebe į ES šalį. Reiškia, nebegalės veikti ta sistema, kada tu grįžti, parodai, kad tu gavai pajamas ES šalyje, ir tokiu atveju skola yra anuliuojama. Čia reikia labai aiškiai sutvarkyti tą reikalą, suspėti iki to momento, kad tie žmonės galėtų, jei jie grįš, įrodyti, kad jie pajamas turėjo“, – sako R.Karbauskis.
„Sodros“ vadovė: skolos nereikės mokėti tiems, kurie drausti kitose ES šalyse
„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė paaiškina, kad pagal dabartines taisykles į ES ar Europos ekonominės erdvės šalis emigravę asmenys ir to tinkamai nedeklaravę turi galimybę įrodyti, kad skolos mokėti jiems nepriklauso – jie turi pateikti įrodymus, kad tuo laikotarpiu buvo drausti kitoje šalyje.
„Mes kaip institucija, kaip anksčiau darėm, taip ir toliau darysime – žmonėms, kurie nesinaudojo sveikatos priežiūros paslaugomis, yra išvykę iš Lietuvos ir negalėjo jomis naudotis, mes ir toliau siųsime pranešimus, ką jiems reikia daryti. Ir bendro pobūdžio, ir asmeninius“, – sako J.Varanauskienė.
Anot jos, apdrausti sveikatos draudimu užsienyje asmenys, pateikę „Sodrai“ dokumentus, už tą laikotarpį nuo skolų bus atleisti.
„Jeigu tas dokumentas sako, kad asmuo ir ateityje bus draustas, jis patenka į sąrašą tokių asmenų, kuriems ateityje artimaisiais laikotarpiais nebeformuojama ta prievolė mokėti“, – sako J.Varanauskienė.
Ji įspėja, kad asmenys, kurie ketina išvykti iš Lietuvos, turėtų tinkamai deklaruoti savo išvykimą tam, kad nebedalyvautų sveikatos draudimo sistemoje.
Tačiau jei įrodymų apie mokesčius svetur nėra – prievolė sumokėti PSD skolas lieka.
K.Garuolienė: reikia palengvinti galimybes grįžti į sveikatos draudimo sistemą
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tikina, kad PSD yra solidarumo mokestis, ir neturi būti išskirtinių grupių, kurios šio mokesčio išvengtų. Tačiau, anot jos, reikėtų ieškoti sprendimų skolininkus sugrąžinti į sistemą, kad jie gautų adekvačias paslaugas.
„Turbūt reikėtų priminti apie sveikatos draudimo esmę. Sveikatos draudimas, PSD yra solidarumo mokestis, kurį turi visi dirbantieji solidariai mokėti, tie žmonės, kuriems pagal įstatymą yra prievolė mokėti. Nes reikia suvokti, kad tai nėra privatus draudimas, tai nėra mano individualus draudimas. Tai yra mūsų visų Lietuvoje gyvenančių žmonių bendruomenės solidarumo mokestis. Ir šita pareiga skatina visus solidariai mokėti. Ir pasakyti kažkokiai grupei, kad nurašome skolas ir leidžiame nemokėti to mokesčio, na, tikrai yra netikslinga“, –kalbėjo viceministrė.
Tačiau ji patikino, kad kol kas nėra sprendimų, kaip padėti nedraustiems skolininkams gauti tinkamas sveikatos paslaugas – patirties ieškoma aplinkinėse valstybėse.
„Be abejo, reikia suvokti, į kokią situaciją gali patekti žmonės, kurie nori grįžti į draudimo sistemą ir jie neturi pakankamai lėšų susimokėti to mokesčio – jie tampa negydomi. Ta problema irgi turi būti sprendžiama. Tikslas yra, kad visi žmonės Lietuvoje turėtų galimybę gauti adekvačią sveikatos priežiūrą, bet tam labai svarbu, kad mes visi suvoktume to sveikatos draudimo mokesčio esmę“, – sako K.Garuolienė.
A.Sysas: geriau tegu kabo ta skola, visi mokesčius turi mokėti vienodai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas laikosi kategoriškos nuomonės, kad skola turi likti, o visi mokesčius ir įmokas turi mokėti vienodai.
„Geriau tegul kabo ta skola ir vieną dieną emigrantas atvažiuos, ir galima bus pas jį paklausti, kodėl jis nesumokėjęs. Jeigu jis jau sumokėjęs kitoje valstybėje, gi nėra jokios problemos – jis pristato pažymas, kad mokėjo kitoje ES šalyje, kad jis yra draustas, ir viskas. Vadinasi, įvykus ligai ar kitiems dalykams, jis bus apdraustas ir gaus paslaugą, kad tai nebūtų kitų mokesčių mokėtojų našta“, – vertina A.Sysas.
Anot jo, teikti siūlymų, kuriančių naujas išimtis dėl PSD, nereikėtų, kadangi jos gali neatitikti konstitucinių lygiateisiškumo principų, mat būtų kuriamos priešpriešos tarp gyvenančiųjų užsienyje ir likusių Lietuvoje.
„Šį klausimą jau svarstė mūsų komitetas ir komitetas vienareikšmiai pasakė, kad pritarti tokiems dalykams negalima. Apskritai, ne įstatymus reikėtų keisti, o daugiau dirbti organizacine prasme. Tai yra, aiškinti, šviesti tuos žmones, kad kiekvienas turime deklaruoti išvažiuojant, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo jų vykdymo, juolab, kad PSD fondas nėra toks didelis ir skalsus, kad visiems užtektų“, – sako A.Sysas.
Anot jo, lengva ranka nurašius PSD skolas būtų sukurtos prielaidos PSD nemokėti ir kitiems asmenims.
„Nes kam mokėti, jei galiu išvažiuoti, įmoku nemoku, dirbu ten galbūt nelegaliai, kad užsidirbčiau daugiau, atvažiuoju čia, už vieną mėnesį susimoku ir gaunu paslaugą. Aš manau, kad tai neteisinga Lietuvos piliečių atžvilgiu, kurie čia gyvena ir moka visas įmokas ir mokesčius. Jeigu mes taip lengva ranka 100 milijonų nurašome, tai galime vėl sukaupti 200 milijonų iš nemokančiųjų ir vėl nurašyti. Manau, kad mes turime skatinti, kad visi Lietuvos piliečiai mylėtų Lietuvą ir mokėtų įmokas ir mokesčius, visi, o ne kažkokias išimtis plėsti ir didinti arba išvis atleisti nuo mokesčių“, – sako A.Sysas.
PSD skola pučiasi, o didžioji dalis tenka ilgalaikiams skolininkams
15min jau rašė, kad PSD skola pučiasi, o amnestijos nesulaukusiems emigrantams, grįžus į Lietuvą, gali tekti sumokėti 1400 eurų susikaupusią skolą, kuri auga kas mėnesį.
Po susitikimo su „Sodros“ vadovu pernai R.Karbauskis įregistravo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka kitose ES valstybėse narėse, pagal nustatytą tvarką būtų laikomi išvykusiais.
Taip pat pagal pataisą išvykusiais būtų laikomi ir asmenys, kurie pateikė galutiniai išvykstančio iš Lietuvos fizinio asmens pajamų mokesčio deklaraciją.
Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Vyriausybė šiemet liepą nepritarė projektui.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 36,7 tūkst. ilgalaikių skolininkų, kurių nėra Lietuvoje, o vienas jų vidutiniškai skolingas apie 1,5 tūkst. eurų PSD mokesčio, teigiama LVŽS pranešime.
„Sodra“ ilgalaikiais skolininkais pripažįsta skolininkus, kurių ketvirtus metus neberanda Lietuvoje – laiko emigravusiais. Tačiau, jeigu jie savo išvykimo nėra deklaravę, atitinkamai, nėra atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Todėl skola didėja ir šiuo metu kas mėnesį prisideda po 39 eurus.
PSD įmoka nuo 2020 m. sausio 1 d. dar labiau padidės dėl didinamos minimalios mėnesio algos – kitais metais PSD įmoka sieks jau 42 eurus per mėnesį.
