Lietuvoje yra 615 tūkstančių gyventojų, kurie privalo PSD susimokėti patys. 4 iš 10 šių gyventojų – skolingi „Sodrai“.
252 tūkst. gyventojų skolingi daugiau nei 3 eurus PSD, suskaičiavo „Sodra“. Palyginimui, praėjusių metų pradžioje tokių gyventojų buvo mažiau – 247 tūkst.
Dar labiau, 25 procentais, išaugo bendras skolos dydis. Jei pernai PSD įsiskolinimai sudarė 100 mln. eurų, šiemet – 125 mln. eurų.
Didžiąją dalį įsiskolinimo sukaupė gyventojai, kurie nė karto nuo 2016 metų „Sodrai“ PSD įmokų nemokėjo – „popieriuje“ skola per 50 mln. eurų, tokių skolininkų yra 36,7 tūkst.
„Tikėtina, kad jie yra išvykę iš Lietuvos, tačiau nedeklaravę išvykimo, tad PSD įmokos jiems priskaičiuojamos. Taip pat dalis gyventojų iš Lietuvos išvyko 2016 ar 2017 metais, tačiau išvykimo nedeklaravo, o jų skolos taip pat kaupiasi. Likusieji – gyventojai, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau neturi samdomo darbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nestudijuoja ir nėra draudžiami PSD valstybės lėšomis“, – sako „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Skolos dažniausiai susidaro, kai žmogus pakeičia savo darbo statusą – palieka darbovietę Lietuvoje, išvyksta dirbti į užsienį.
Ši problema velkasi jau kelerius metus, kasmet auga ir PSD skola. 2017 metais „Sodra“ skelbėsi pradedanti skolų išieškojimą iš daugiau kaip 200 tūkst. skolininkų ir tuomet kilo pasipiktinimas.
Pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis įregistravo pataisą, žadėdamas amnestiją emigrantams nuo PSD – šiandien nėra nei amnestijos, nei tolesnių planų tokį projektą įgyvendinti.
Šiuo metu šimtus tūkstančių kartų „Sodra“ teikia automatinius mokėjimus skoloms nurašyti iš bankų sąskaitų, tačiau sugrįžta maždaug kas dešimtas euras.
„Sodra“ paaiškina, ką reikėtų daryti emigrantams, kurie išvykimo nedeklaravo, tačiau siekia grįžti į Lietuvą ir baiminasi skolų – galima pateikti įrodymų apie užsienyje mokėtus mokesčius.
Seni skolininkai augina skolas – jau po 1400 eurų
„Sodra“ PSD skaičiuoja ir tokiems gyventojams, kurie nė karto PSD ir nėra mokėję, tad skolos tik auga ir šiuo metu siekia maždaug po 1400 eurų vienam ilgalaikiam skolininkui.
„Skolingų asmenų skaičiaus pokyčiai nėra labai dideli, tačiau bendra skolos suma didėja dėl to, kad kaupiasi tų gyventojų, kurie yra skolingi nuo seno ir įmokų nemoka jau ne vienerius metus (tikėtina – emigrantų), skola“, – sako S.Jarmalis.
Minimali PSD įmoka sudaro 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Šiuo metu – tai 38,74 euro per mėnesį. Kitais metais įsigaliojus naujam MMA, PSD įmoka jau sieks 42,37 Eur per mėnesį.
Taip nuo 2016 m. sausio „Sodroje“ vienam iš 36,7 tūkst. skolininko prikapsėjo maždaug po 1400 eurų. Ši suma kas mėnesį didėja PSD dydžiu.
„Kiekvieno jų skola per ši laikotarpį viršija 1400 eurų. Iš esmės tai yra maksimali skola už visą laikotarpį, kurį PSD įmokas administruoja „Sodra“. Šie gyventojai „Sodrai“ PSD įmokų nėra mokėję, nors jiems PSD įmokos priskaičiuojamos“, – sako S.Jarmalis.
Jis pažymi, kad daugiau nei pusė visos PSD skolos – 77 mln. eurų – susidarė 2016 m., kai „Sodra“ PSD įmokų administravimą perėmė iš VMI.
Nurašyti iš banko sąskaitos nesiseka
Vien šiemet per pirmąjį pusmetį „Sodra“ penkis kartus bandė nusirašyti PSD skolas iš bankų sąskaitų: iš viso pateikė apie 360 tūkst. mokėjimo nurodymų už 100 mln. eurų. Dalis gyventojų tokius mokėjimo nurodymus gavo po kelis kartus – pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra ilgalaikis skolininkas, o po mėnesio jam pateikiamas mokėjimo nurodymas tai sumai, kuria skola padidėjo.
Iš viso 125 tūkst. gyventojų bankų sąskaitas patikrino „Sodra“: 95 tūkstančiai asmenų, kurie skolingi daugiau nei 2 mėnesių įmokas, gavo mokėjimo nurodymus 54 mln. eurų sumai, dar 34 tūkst. asmenų, kurie skolingi mažiau nei už mėnesį, gavo mokėjimo nurodymus 1,1 mln. eurų sumai.
Susigrąžintas tik kas dešimtas bandomas nurašyti euras: iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį išieškota 10 mln. eurų. Palyginti, pernai per visus metus išieškota beveik 14 mln. eurų.
S.Jarmalis patikina, kad „Sodros“ tikslas nėra „medžioklė“ – pirmiausia gyventojai informuojami, kada turėtų sumokėti PSD įmoką, jeigu anksčiau to daryti jiems nereikėjo, bei paraginami susimokėti patys, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nepadarė laiku.
„Gyventojai asmeninėmis žinutėmis informuojami kiekvieną mėnesį. Pirmiausia dar tuomet, kai prievolės mokėti PSD įmoką nėra, bet ji gali atsirasti. Pavyzdžiui, gyventojas liepos mėnesį nutraukė darbo sutartį. Jeigu iki rugpjūčio mėnesio pabaigos jis neįsidarbins, jam gali tekti savarankiškai sumokėti PSD įmoką už rugpjūčio mėnesį. Tad jau rugpjūtį „Sodra“ tokį gyventoją per jo asmeninę paskyrą bei elektroniniu paštu, jeigu gyventojas „Sodrai“ yra nurodęs, informuoja apie tai, kad gali tekti sumokėti PSD įmoką“, – sako S.Jarmalis.
Jeigu gyventojas įmokos nesumoka, kitą mėnesį „Sodra“ jam primena apie susidariusią skolą ir pasekmes – nutrūkusį sveikatos draudimą. Kai paraginimai įmoką nedelsiant sumokėti neduoda rezultato, gyventojui siunčiamas dar vienas įspėjimas, kad „Sodra“ gali imtis veiksmų įmoką nuskaičiuoti pati.
Galiausiai, „Sodra“ mokėjimo nurodymus teikia kone kiekvieną mėnesį ir dažniausiai įtraukiami nauji skolininkai, kurių skolos susidarė už du mėnesius.
„Sodra“ siekia, kad gyventojų skolos nesikauptų, todėl nuolat itin aktyviai ir asmeniškai informuoja gyventojus, kurių statusas keičiasi (baigėsi mokslai ar studijos, nutraukta darbo sutartis) apie tai, kad gali atsirasti prievolė patiems mokėti PSD įmokas. Jeigu gyventojas nesureaguoja ir skola susidaro, nedelsiant teikiami mokėjimo nurodymai“, – sako S.Jarmalis.
R.Karbauskis: jei priemonės nepakankamos, gali būti svarstoma dėl amnestijos
Amnestiją nuo PSD emigrantams žadėjęs R.Karbauskis iš tiesų buvo įregistravęs įstatymo pataisą, tačiau jai dėl trūkumų nepritarė Vyriausybė, taip pat ir Seimo komitetas.
„Jūsų minimas įstatymo projektas buvo inicijuotas po pokalbio su „Sodros“ vadovybe, nes būtent „Sodra“ užtikrina nesumokėtų PSD įmokų išieškojimą ir tuo metu jie buvo sunerimę dėl PSD įmokų įsiskolinimų, kurie atsirasdavo gyventojams išvykus, bet tinkamai ar savalaikiai nedeklaravus išvykimo“, – atsakė R.Karbauskio atstovė Dalia Vencevičienė.
Tačiau, anot jos, liepos 17 d. įstatymo šį projektą svarstė pagrindiniu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir, išklausęs visų institucijų, ne tik „Sodros“, nuomonių, galiausiai nusprendė pasiūlytam reguliavimui nepritarti, pažymėdamas, jog „įstatymo projektu siūlomai problemai spręsti nereikia keisti įstatymų, o ji bus sprendžiama organizacinėmis priemonėmis (keičiantis duomenimis apie asmenų draustumą kitose valstybėse per informacines sistemas).“
„Komiteto posėdžio metu buvo pateikta informacija ir apie tai, kad pastaruoju metu stebimas privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo mažėjimas. Vadinasi, darytina išvada, kad problemos mastas atitinkamai mažėja. Žinoma, jei vėl bus pateikta informacija, kad organizacinės priemonės, kurias šiuo metu planuoja taikyti atsakingos institucijos, nėra pakankamos, LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis svarstys, ar nereikėtų grįžti prie teisės aktų keitimo iniciatyvos“, – atsakymą pateikė D.Vencevičienė.
Ką daryti emigrantams?
15min pasiteiravo „Sodros“, kaip finansinių nuostolių išvengti galėtų emigrantai, kurie išvažiavo nedeklaravę savo išvykimo ir galbūt nė nežinojo apie kylančią prievolę mokėti PSD.
„Gyventojui PSD įmokos priskaitomos tuomet, kai jis išvyksta į kitas šalis, tačiau išvykimo nedeklaruoja nustatyta tvarka. Nors „Sodra“ daro viską, kad gyventojus informuotų apie išvykimo deklaravimą ir PSD prievoles, dalis gyventojų susirūpina tik gavę mokėjimo nurodymus“, – pripažįsta S.Jarmalis.
Tačiau, anot jo, dirbant ES, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ar Šveicarijoje, užtenka mokėti sveikatos draudimo įmokas tik vienoje šalyje.
„Taigi, pavyzdžiui, jeigu dirbama Jungtinėje Karalystėje, „Sodrai“ reikia pateikti nustatytos formos pažymą iš tos šalies kompetentingos įstaigos, kad gyventojas mokėjo sveikatos draudimo įmokas toje šalyje. Tokiu atveju gyventojui PSD įmokos Lietuvoje nepriskaitomos, o sumokėtos ar nuskaičiuotos įmokos – grąžinamos“, – sako S.Jarmalis.
Nuo 2016 metų „Sodra“ pagal pateiktus dokumentus nuo visos ar dalies prievolės atleido 77 tūkst. asmenų – nustatė, už kokius laikotarpius jie galėjo nemokėti PSD.
„Iš jų maždaug 15 tūkst. gyventojų jų sumokėtos ar nuskaičiuotos įmokos buvo grąžintos dėl to, kad jie buvo draudžiami sveikatos draudimu kitoje ES šalyje ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus“, – sako S.Jarmalis.
„Sodra“ grįžtantiems migrantams rekomenduoja visais atvejais paprašyti užsienio šalių kompetentingų institucijų pažymų ne tik apie sveikatos draudimą toje šalyje, kurioje dirbo, bet ir apie mokėtas socialinio draudimo įmokas – toje šalyje įgytą socialinio draudimo stažą. Tai svarbu, kai gyventojas pradeda dirbti Lietuvoje ir nori įgyti teisę į socialinio draudimo išmokas – ligos, motinystės, nedarbo.
„Šioms išmokoms gauti reikalaujama tam tikro stažo. Pavyzdžiui, norint gauti ligos išmoką reikia būti įgijus bent 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Tokiu atveju ES šalyje įgytas stažas gali būti sumuojamas“, – paaiškina S.Jarmalis.
PSD itin aktualus pabaigus mokslus – nesusiradus darbo teks mokėti
„Sodra“ paaiškina, kad dažniausiai prievolė mokėti PSD savarankiškai kyla, kai žmogus neįsidarbina ir neįsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, pabaigia studijas ir toliau nesimoko, taip pat, jei nedeklaruoja išvykimo.
„Tipiškiausias atvejis, kai žmogus, bent pilną kalendorinį mėnesį nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nesimoko, paprasčiau kalbant – nieko neveikia Lietuvoje, bet ir išvykimo nedeklaruoja. Dalis šių gyventojų patenka tarp tų, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis, tais atvejais reikėtų tiesiog pasidomėti“, – sako S.Jarmalis.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus darbo neteko liepą, tą mėnesį jis PSD dar yra draudžiamas. Jeigu gyventojas iki rugpjūčio pabaigos darbą susiras arba kreipsis į Užimtumo tarnybą, PSD skola nesusidarys. Bet jeigu gyventojas nesikreiptų į Užimtumo tarnybą, o darbą susirastų tik rugsėjo pradžioje – už rugpjūtį turėtų sumokėti PSD įmoką savarankiškai.
„Moksleiviams ir studentams svarbu žinoti, kad pasibaigus mokslo metams jie yra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis iki rugpjūčio mėnesio. Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai. Tačiau jeigu ne, verta susirūpinti, mat nesumokėjus įmokos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti“, – sako S.Jarmalis.
Daug jaunuolių išvyksta studijuoti ir į užsienį – tokiu atveju svarbu Valstybinei ligonių kasai pateikti tos aukštosios mokyklos originalią pažymą apie studijas. Tokią pažymą reikia teikti kiekvienais metais.
„Nepateikus pažymos gali būti priskaičiuojamos PSD įmokos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose studijos prasideda ne rugsėjį, o spalį. Tokiu atveju už rugsėjį PSD įmoką gali tekti sumokėti“, – sako S.Jarmalis.
