Politikos apžvalgininkai dažnai cituoja V.Putino frazę esą Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia praėjusio amžiaus geopolitinė katastrofa.
Tiesa, tvirtinti, kad V.Putinas padarė viską, kas yra geriausio, Rusijos ekonomikai tikrai negalima.
Tačiau V.Putiną šokiravo ne tiek Maskvos geopolitinės įtakos praradimas, kiek tai, kad sovietų milžiną pavyko sužlugdyti dėl pastarojo ekonomikos silpnumo.
Stebint tai, kaip V.Putinas dorojasi su šiandien jo šalį užklupusiais finansiniais sunkumais, galima daryti išvadą, kad Kremliaus vadovas istorijos pamoką iš dalies išmoko.
Visų pirma, Kremlius išmokėjo didžiąją dalį Rusijos valstybinės skolos ir palaiko ją žemesniame negu 20 proc. BVP lygyje. Tuo tarpu turimų valiutinių rezervų lygį Maskva, atvirkščiai, net padidino ir nežada mažinti net dabartinės krizės sąlygomis.
Tiesa, tvirtinti, kad V.Putinas padarė viską, kas yra geriausio, Rusijos ekonomikai tikrai negalima. Kremliaus nesugebėjimas diversifikuoti nuo angliavandenilių eksporto priklausomą šalies ekonomiką gali nuvesti į trečiąjį finansų žlugimą ir valdžios pasikeitimą.
Tačiau V.Putinas supranta, kad rusai išlaidų socialinei sferai sumažinimą išgyvens tyliai ir nepasitenkinimo garsiai nereikš. Be to, jis negali leisti pasirodyti silpnas rinkėjų, besidžiaugiančiu tariamu Rusijos didybės atkūrimu, akyse.
Be to, panašu, kad pastaruoju metu šiandieniam Rusijos režimui vėl pasisekė – naftos kaina pasaulio rinkose stabilizavosi ties 35 dolerių riba ir, tikėtina, kad gali po truputį augti ir toliau, didindama Rusijos iždo pajamas.
