Kai praėjusių metų kovą valdantieji pasiūlė maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams, renginiams laikinai, iki 2023 metų, sumažinti PVM iki 9 proc., reakcijų būta įvairių.
Vieni pritarė, kad bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam sektoriui reikia padėti atsigauti, kiti iš stalčių ėmė traukti naujas lengvatas, o treti prisiminė, kad Lietuvos laikinų lengvatų istorijoje nėra nieko pastoviau už laikinumą.
Istorija kartojasi ir vėl. Laikinoms viešbučių, maitinimo įstaigų, sporto klubų ir renginių organizavimo lengvatoms galioti likus tik pusmečiui, pasigirdo prašymai ir pasiūlymai jas tęsti toliau.
Praėjusį penktadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maitinimo įstaigoms, renginiams, sporto klubams siūlys pratęsti vieneriems metams, o viešbučiams – palikti ją nuolatinę. Savo pasiūlymą ministerija motyvavo tuo, kad pirmieji verslai dar neatsigavo nuo koronaviruso pandemijos pasekmių, o viešbučiai susiję su apgyvendinimo paslaugų eksportu.
Dėl to, kad, atsižvelgiant į ekonominį neapibrėžtumą, augančias energijos bei maisto produktų kainas, verta būtų diskutuoti dėl sumažintų tarifų pratęsimo, sutinka ir vienas iš lengvatų maitinimo sektoriui ir renginiams iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Galutinis sprendimas vis tik priklausys nuo Vyriausybės ir bus apsispręsta kartu su 2023 metų biudžetu. Manau, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritartų, jei Vyriausybė pasiūlytų esamų tarifų galiojimą pratęsti dar bent keleriems metams“, – 15min teigė M.Majauskas.
Jo teigimu, daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių lengvatinį tarifą turi ir viešbučiai, ir maitinimo įstaigos: pirmieji dėl to, kad didelė dalis pajamų ateina iš užsienio turistų, antrieji – siekiant paskatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris sudaro didžiąją maitinimo sektoriaus dalį.
„Tiesa, aukštos infliacijos kontekste ši diskusija gali turėti papildomų kampų. Visuomenė šią priemonę dažnai mato ne tik kaip paskatą verslui, bet ir kaip instrumentą sumažinti kainas. Todėl neišvengiamai reiktų atsakyti į klausimą, kodėl PVM lengvata maitinimo sektoriui tikslinga, o maisto produktams – ne“, – pabrėžė M.Majauskas.
Pajamos viršijo priešpandeminį lygį
Tačiau ekspertai yra kitos nuomonės. Skeptiškai nusiteikusi ir Finansų ministerija, ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, nesuprantantis, kodėl lengvatos turėtų būti vis tęsiamos.
Tačiau, pirmiausia, pažvelkime, kaip šiuo metu sekasi maitinimo ir viešbučių sektoriams, bene labiausiai nukraujavusiems 2020 metais prasidėjusios koronaviruso pandemijos metu.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, abu sektoriai stojasi ant kojų. 2021 metais maitino įstaigos uždirbo 831 mln. eurų pajamų ir beveik prisivijo priešpandeminius 2019 metus, kai sektoriaus įmonių apyvarta siekė 840,8 mln. eurų.
Dar geriau restoranams ir kavinėms sekėsi šiais metais – pirmąjį ketvirtį apyvarta pasiekė 258 mln. eurų ir jau gerokai viršijo 2019 metų pirmojo ketvirčio pajamas (176 mln. eurų).
„Duomenys rodo, kad maitinimo sektoriui pandemijos sukeltas šokas staigiai nuslūgo jau pernai metų viduryje. Pasibaigus karantinui apyvartos labai staigiai atsistatė iki priešpandeminio lygio, o rudeniop ir šiemet maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvartos kilo toliau“, – 15min komentavo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Atsigaunančius finansinius rezultatus rodo ir15min prašymu „Scorify“ atlikta analizė, atskleidusi, kad 2021 metais, palyginus su pandeminiais 2020 metais, maitinimo sektoriaus pajamos augo 25 proc., o pelnas – 2 kartus.
2021 metais šios įmonės uždirbo 20,1 mln. eurų pelno, 2020 metais 10,2 mln. eurų. Tiesa, 2019 metais maitinimo įstaigos uždirbo daugiau pelno – 25 mln. eurų, tačiau tais metais finansinius metų duomenis pateikė 50 proc. daugiau įmonių negu 2021 metais, todėl palyginti duomenis sudėtinga.
„Tikėtina, kad išaugęs pelningumas labiau signalizuoja įmonių savininkų norą padengti sukauptus nuostolius ar susigrąžinti per pandeminius metus investuotas nuosavas lėšas“, – mano „Scorify“ vadovas Andrius Bogdanovičius.
Po truputį atsigauna ir apgyvendinimo sektorius, kurio pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį pasiekė 51,5 mln. eurų ir taip pat jau buvo didesnės negu 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai viešbučiai uždirbo beveik 49 mln. eurų.
O kainos augo abiejuose sektoriuose. Statistikos departamento duomenimis, viešojo maitinimo kainos 2022 metų gegužę buvo 14,9 proc. didesnės negu pernai, o apgyvendinimo paslaugų paaugo 17,3 proc.
Į tai atkreipė dėmesį ir Finansų ministerija, po kolegų iš Ekonomikos ministerijos pasiūlymo pareiškusi, kad turi atlikti išsamią analizę, nes pandemijos sukelti suvaržymai baigėsi.
Restoranų atstovas: apyvarta augo dėl pakilusių sąnaudų
Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, restoranų grupės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis nesutinka su teiginiais, kad dvejus metus su apribojimais turėjęs dirbti sektorius jau atsistojo ant kojų.
Jis tvirtino, kad restoranų atsigavimą vertinti vien pagal pajamų augimą netikslu, nes smarkiai išaugo sąnaudos. Be to, pajamos esą galėjo didėti ir dėl mažėjančio šešėlio, kurį turėjo lemti sumažintas PVM.
„Nė vienas nematote sąnaudų augimo – Lietuvoje didžiulė infliacija. Ką tai reiškia? Nereikia žiūrėti į pajamas – reikia žiūrėti į bendrą pelningumą, o kas susiję su pelningumu, po statybų sektoriaus esame antras labiausiai rizikingas sektorius Lietuvoje.
Pelno prasme nesame atsigavę, turime sukauptus nuostolius, balansai tragiški, bankai neskolina. Pernai didžioji dalis dirbo arba nuostolingai, arba arti nulio – blogiau nei 2020 metais, nes tada buvo daug pagalbos iš valstybės, o pernai antroje metų pusėje tik PVM sumažintas – bet kai apyvartos nėra, tai negelbėja“, – 15min dėstė G.Balnis, raginęs taikyti lengvatą dar bent metus.
Verslininkas lygina, kad jei anksčiau restoranas jautieną pirkdavo už 25 eurus/kg, dabar perka už 50 eurų/kg – žaliavos kaina pabrango dvigubai, o restoranai kainas pakėlė tik 15 proc.
„Vasario mėnesį baigė galioti galimybių pasas ir tada prasidėjo karas. Kai baigėsi karas, prasidėjo nežmoniškas žaliavų, kitų sąnaudų kilimas. Ta lengvata buvo suteikta, kad galėtume grąžinti sukauptus mokesčius. Pavyzdžiui, mano valdoma įmonė sukaupė 4,2 mln. eurų atidėjimų, kol kas grąžinome tik 0,5 mln. eurų. Tik dalį mokesčių sumokėsime ir kitais metais jau vėl galios standartinis Lietuvoje, bet nestandartinis Europos mastu mokestis?“ – nusivylimo neslėpė G.Balnis, ne kartą kartojęs, kad PVM lengvatą restoranams taiko 21 Europos Sąjungos šalis.
Tai, kad šiuo metu maitinimo sektorius, nepaisant pozityvių 2021 metų finansinių rezultatų, laikomas vienu rizikingiausių, patvirtina ir „Scorify“ analizė.
„18 proc. maitinimo paslaugas teikiančių įmonių vertiname kaip aukštos rizikos, o 3 proc. sektoriaus įmonių yra ypač aukštos rizikos. Palyginimui, taip pat rizikingų sektorių trejetuke esančiame statybų sektoriuje 24 proc. įmonių vertiname kaip aukštos rizikos, tačiau ypač aukštos rizikos įmonių čia yra mažiau – apie 2 proc.“, – komentavo „Scorify“ vadovas A.Bogdanovičius.
„Sodrai“ skolingų įmonių skaičius nuo šių metu pradžios jau padidėjo 13 proc. – skolingos yra 1875 įmonių, daugėja ir bankrotų. „Scorify“ duomenimis, nuo metų pradžios kas mėnesį bankrutuojančiomis paskelbiamos 9 įmonės – du kartus daugiau palyginti su pernai metų antra puse. Nuo pernai metų rudens yra išaugęs likviduojamų įmonių skaičius (savininko ar kreditorių sprendimu) – šiais metais vidutiniškai per mėnesį likviduojamos 24 įmonės.
Tad G.Balnis tvirtino, kad jei PVM lengvata nuo 2023 metų bus panaikinta, kainos restoranuose smarkiai išaugs.
„Jei PVM lengvata bus panaikinta, kainos restoranuose didės tiek, kiek infliacija, plius dar 10–12 proc. – tiek, kiek padidės PVM. Jei lengvata bus palikta, kainos augs tik tiek, kiek infliacija“, – apibendrino G.Balnis.
Ekspertai: „Nuo COVID-19 pasveikusiam pacientui logiška netęsti gydymo“
Visgi ekonomistai, vienbalsiai sutinkantys, kad per pandemiją uždarytiems restoranams ir viešbučiams reikėjo padėti, neigiamai vertina pasiūlymus tęsti laikinas PVM lengvatas. Jie atkreipia dėmesį, kad su naujomis aplinkybėmis – pabrangusiomis žaliavomis, karo įtaka – susiduria daugelis sektorių.
„Visi žinome, kad PVM lengvatos nėra labai efektyvios, jos dažniausiai nepasiekia tų tikslų, kurie deklaruojami. Kad per pandemiją buvo reikalinga kažkokia parama tam sektoriui, visi sutiko, bet pandemija kaip ir baigėsi, nelabai matau logiškų argumentų, kodėl lengvata turėtų likti“, – 15min sakė mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas.
Jam pritarė ir I.Genytė-Pikčienė: „Kaip ir būtų logiška nebetęsti gydymo nuo COVID-19 pasveikusiam pacientui. Tiesa, dabar Lietuvą ištiko naujas šokas, tačiau jo prigimtis kitokia, poveikio mastas kitas, tad derėtų iš naujo įsivertinti situaciją: identifikuoti pacientus, fiskalines galimybes jiems padėti, priemones ir jų taiklumą.“
Pasak jos, dabartinis laikotarpis sudėtingas daugeliui, nes įmonės iš įvairių sektorių susiduria su prarastomis rinkomis, žaliavų, medžiagų ir tarpinio vartojimo prekių stygiumi, kainų šokais, energetikos krize, karo keliamomis grėsmėmis, neapibrėžtumu ir smukusia prekių ir paslaugų paklausa.
Tad ekspertai kelia ir mokesčių sąžiningumo klausimą. K.Lisausko nuomone, pratęsus laikinas lengvatas, greitai atsiras ir daugiau prašančių tokios pagalbos, o už visas jas iš savo kišenės mokėsime mes.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus taip pat mano, kad iki metų pabaigos viešbučiams ir restoranams leidus sušvelninti per pandemiją patirtus nuostolius, reikia sugrįžti prie lygiavos principų.
„Tai būtų keleto sektorių išskyrimas iš visos ekonomikos. Tada ateis, pavyzdžiui, pervežėjų sektorius ir sakys – kodėl jiems taikoma, o mums netaikoma“, – grėsmę įžvelgia ekonomistas.
O „Scorify“ direktorius A.Bogdanovičius priduria, kad selektyvus skirtingo PVM tarifo taikymas siekiant palengvinti atskirų ekonomikos sektorių būklę sukuria nelygiavertes rinkos sąlygas ir realiai paskatina tik tuos verslus, kurie ir taip išsilaikytų rinkoje.
„Taip, maitinimo sektorius yra vienas ekonomiškai silpnesnių ir turi vidutiniškai prastesnius kredito reitingus. Tačiau tuomet vadovaujantis tokia logika ir kitiems sektoriams mokestinės lengvatos turėtų būti taikomos, pavyzdžiui, pagal jų finansinius rodiklius ir kredito reitingus. Vartojimą, o kartu ir maitinimo sektoriaus paslaugų paklausą padidintų bendras PVM tarifo mažinimas, o ne selektyvus tarifų nustatymas, prisidengiant abejotina kitų šalių praktika“, – pabrėžė A.Bogdanovičius.
Visgi nors, I.Genytės-Pikčienės nuomone, daugeliui ekonominių veiklų būtų paranki vienokia ar kitokia valstybės parama ar mokesčių lengvatos, dėl objektyvių priežasčių Vyriausybė negali leistis į pagalbos dalybas visiems nukentėjusiems ir norintiems iš eilės.
„Biudžetas ne guminis, o išskirtinai svarbių išlaidų prioritetų kaip niekada daug“, – pabrėžė ekspertė.
Laikinas lengvatas panaikinti sunku
Kaip pastebi I.Genytė-Pikčienė, iš pradžių laikini mokestinės sistemos pokyčiai dėl įvairių aplinkybių neretai užsilieka ilgam, o susidariusios spragos biudžeto pajamų eilutėse kvepia naujais mokesčiais arba didesnėmis valdžios sektoriaus skolomis, kurių aptarnavimas jau pradeda brangti.
„Didinti mokestinę naštą – politiškai nepopuliarus sprendimas, jam priešinasi ekonomikos dalyviai, kuriems nuo šio sprendimo verslo sąlygos keisis į blogąją pusę. Kadangi retai kada ekonominėje konjunktūroje nebūna iššūkių, metas priimti nepopuliarus sprendimus visada yra nepalankus ir politikams nelengva apsispręsti. Taip yra ir šįkart. Nors lengvata taikyta laikinai, su konkrečiu galiojimo terminu ir priežastimi, ją bandoma pratęsti nepaisant to, kad ir terminas eina į pabaigą, ir priežasties (pandemijos) nebėra“, – pabrėžė ji.
O K.Lisauskas primena, kad valdantiesiems sunku ne tik atsisakyti lengvatos, bet ir įvykdyti žadėtą mokesčių reformą. Ambicinga Finansų ministerijos rengta reforma taip iki šiol ir nepristatyta.
„Dabartinio Seimo pirmais kadencijos metais reikėjo neskubėti, išdiskutuoti – metus laiko diskutavome, o metų pabaigoje viskas nutilo. Tada pandemija, paskui karas. Mokesčių sistemai tvarkyti gero laiko nebūna. Vadinasi, panaikinti lengvatas irgi nėra gero laiko“, – ironizavo ekspertas.
