Lietuvos aukščiausio lygio vadovų palankiau vertina savo šalies ekonomikos augimo perspektyvas ir jų lūkesčiai gerokai lenkia globalios ekonomikos vertinimus. Tai rodo šiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje „PwC“ atlikta įmonių vadovų apklausa. Apklausoje dalyvavo 252 didžiausių bendrovių vadovai.
Remiantis apklausos duomenimis, 58 proc. Lietuvos įmonių vadovų tikisi spartesnio savo šalies ūkio augimo šiais metais. Beveik ketvirtadalis mano, kad ekonominė padėtis išliks tokia pati, kas penktas laukia, kad ekonomikos augimas lėtės šalyje.
Vadovų įsitikinimas, kad augs jų įmonės apyvarta sumažėjo iki žemiausio lygio – 48 proc.
„Žvelgiant į šiais metais gautus duomenis, pastebime kad nors vadovų pasitikėjimas šalies ekonomikos augimo prognozėmis išaugo daugiau nei du kartus nei kad pernai apklausos metu, ir tai pozityvi žinia. Visgi, nerimo yra, nes vadovų įsitikinimas, kad augs jų įmonės apyvarta sumažėjo iki žemiausio lygio (48 proc.) per pastaruosius penkerius metus“, – sako „PwC“ Lietuvoje vadovaujantis partneris Rimvydas Jogėla.
Kibernetinis saugumas tampa aktualesne problema nei kad mokesčių reguliavimas
Savaime suprantama, kad per pandemiją atliekamos apklausos rezultatuose didžiausią nerimą šalies verslo lyderiams kelia neaiškumas dėl ekonomikos perspektyvų (50 proc.) ir valdžios sprendimai, turintys įtakos verslo vystymuisi. Pernelyg didelis reguliavimas (44 proc.) ir praėjusiais metais taip pat kėlė nerimą Lietuvos verslo lyderiams.
Tačiau šiemet gerokai mažesnis dėmesys mokesčių politikos sričiai (27 proc.), kai panašiu metu pernai mokesčių pokyčiai kėlė gerokai didesnį susirūpinimą (67 proc.) įmonių vadovams. Šiemet daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos vadovų atsakė, kad keičiantis mokesčių politikai tektų peržiūrėti įmonės išlaidų struktūrą, matyt, ieškotų kitų įmonės sąnaudų mažinimo galimybių. 40 proc. Lietuvos vadovų keičiantis mokestinei politikai peržiūrėtų savo įmonės darbo jėgos (t.y. naujų darbuotojų įdarbinimo) strategiją.
„Tai galėtų apimti ir darbuotojų iš kitų šalių įdarbinimą, kas tapo lengviau dėl pandemijos metu plačiai paplitusio darbo nuotoliniu būdu. Visgi tik 19 proc. Lietuvos vadovų mano, kad besikeičianti mokesčių politika paskatintų keltis įmonę į kitą šalį“, – atkreipia dėmesį Lina Banytė-Surplienė, „PwC“ mokesčių skyriaus direktorė.
Lietuvos verslo lyderiams kibernetinis saugumas vis labiau kelia nerimą ir ši tema apklausoje įsitvirtina tarp aktualiausių grėsmių verslui, aplenkdama istoriškai dominuojančią mokesčių reguliavimo (27 proc.) aktualiją. Šiais metais jau 28 proc. (pernai – 15 proc.) „PwC“ apklausoje dalyvavusių verslo lyderių kibernetines grėsmes įvardija kaip nerimą keliančią problemą. Ir šioje srityje Lietuva taip pat pamažu vejasi pasaulines tendencijas.
Praėjusių metų pasaulinėje įmonių vadovų apklausoje 33 proc. pasaulio lyderiai susirūpino kibernetinio saugumo grėsmėmis. Šių metų pasaulinėje apklausoje kibernetinės atakos pakilo jau į antrąją poziciją po pandemijos keliamų iššūkių ir itin didelį susirūpinimą kėlė 47 proc. pasaulio įmonių vadovams. Taip gali būti dėl to, kad 2020 m. įvyko nemažai didelių pasaulinių kibernetinių atakų, kai kurios iš jų tapo žinomos likus vos kelioms savaitėms iki pasaulinės verslo vadovų apklausos.
Rinka prisotinta pinigų
Šiais metais „PwC“ apklausoje matyti reikšmingas nuomonių pokytis dėl galimybių gauti kapitalo verslui. Jeigu pernai įmonių lyderiams tai kėlė gana didelį susirūpinimą (54 proc.), tai šiemet tik 11 proc. respondentų mato, kaip itin reikšmingą riziką verslui. Kapitalo prieinamumą didina vyriausybių vykdomos paramos verslui priemonės. Nors metai ir nebuvo įprasti, pandemija neturėjo neigiamos įtakos įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. M&A) rinkai visose Baltijos šalyse.
„Ir tai akivaizdu, stebint rinkoje vykstančius pokyčius. Prikaupta pinigų, patarėjai užsiėmę – sandorių rinkoje daug veiksmo, mušami rekordai, vos ne kasdien pranešama apie sudarytus sandorius. Rinkos aktyvumui prielaidas sudaro neįdarbintų lėšų kiekis. Daug įmonių ir investuotojų yra linkę tęsti reikšmingus įsigijimus, nepaisant iššūkių kupinų aplinkybių. Tiek įmonės prisitaikė dirbti nuotoliniu būdu, tiek ir sandorių ekspertai. Sėkmingai atliekami finansiniai, mokestiniai ir teisiniais patikrinimai, sandoriai užbaigiami nuotoliniu rėžimu“, – komentuoja vadovaujantis partneris Rimvydas Jogėla.
Rinkos aktyvumui prielaidas sudaro neįdarbintų lėšų kiekis.
Šalies gynybos ir saugumo sritys vertinamos pozityviausiai
Vertindami Vyriausybės ir jai pavaldžių institucijų darbą, šalia gynybos ir saugumo sričių (85 proc.), vadovai geriausiai vertina gerai subalansuotą muitų politiką (90 proc.). Taip pat – finansinio sektoriaus stabilumą ir kapitalo prieinamumo užtikrinimą (86 proc.).
Iš vadovų atsakymų įvardijant prioritetinius šalies institucijų tikslus didinant įmonių konkurencingumą, galime matyti, jog pasigendama stabilumo. Respondentų nuomone, konkurencingumą galėtų padidinti įstatyminės bazės, mokesčių sistemos stabilumas, ilgalaikė strategija.
„Tai ypač aktualu dabartiniame kontekste, kai naujai išrinkta valdžia vėl svarsto iš esmės peržiūrėti mokesčių sistemą, svarsto taikomų įvairių mokestinių lengvatų likimą. Gal net pereiti prie Latvijoje ir Estijoje taikomos 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuotam pelnui modelio“, – sako Lina Banytė Surplienė, mokesčių paslaugų direktorė „PwC“ Lietuvoje.
