R. Kuodis: valdžiai trūksta vizijos, kokio viešojo sektoriaus norime
Anot V.Šapokos, pagrindinis siūlomų mokesčių reformų tikslas – sumažinti su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą. Šių reformų poveikį, teigia ministras, turėtų pajusti ne tik mažiausias pajamas uždirbantys žmonės, bet ir tie, kurie gauna vidutines ir net didesnes pajamas.
„Yra konkretus trejų metų veiksmų planas, kad bent jau Baltijos šalių regione su darbo santykiais susijusi mokestinė našta būtų mažiausia. Jis finansiškai pagrįstas. [...] manau, kad tai yra tam tikra investicija į ateitį, kad Lietuvos ekonomika augtų daug sparčiau, nes visuomenė iš mūsų to aiškiai tikisi, ypač naujoji karta. Priešingu atveju žmonės pradeda dairytis į kitas šalis“, – tvirtina V.Šapoka.
Anot ministro, jei mokesčius būtų nuspręsta ne mažinti, o didinti, tai neprisidėtų prie emigracijos stabdymo ir nebūtų pozityvus signalas svarstantiems grįžti.
R.Kuodis vis dėlto laikosi kitos nuomonės. Anot jo, būtina atkreipti dėmesį į viešojo sektoriaus padėtį, jo finansavimą, skylėtą mokesčių sistemą: „Pasigendu to kompleksinio požiūrio [...]. Mažesni mokesčiai reiškia ką? Prastesnę viešųjų paslaugų kokybę, daugiau emigruojančių medikų ir tai, kad mūsų vaikus mokys vidutinybės. Ar mes to norime? Normalios visuomenės (pirmiausia omenyje turiu Skandinaviškas visuomenes) susitaria dėl socialinio kontrakto, kur viskas prasideda nuo klausimo, ką mes atiduodame valstybei, kokias didžiąsias funkcijas. Po to jau turime savęs paklausti, ko reikia, kad adekvačiai jas finansuotume.“
Ekonomisto aiškinimu, tik nustačius šias funkcijas galima diskutuoti apie mokesčių dydžius, jų pasiskirstymą. Todėl, tvirtina R.Kuodis, valdžios siūlomoms reformoms trūksta vizijos, kokį viešąjį sektorių norime turėti.
„Ne kartą esu minėjęs, kad mokytojams reikėtų mokėti bent jau trečdaliu daugiau už vidurkį, jeigu nori pritraukti gerus mokytojus iš bendrųjų universitetų, o ne kokias nors vidutinybes, kurie kažkur neįstojo pirmu, antru, trečių ar penktu numeriu. Tada mes turėtume ilgalaikį planą, kiek reikia mokėti tiems mokytojams. Mes privalome turėti planą, kiek jų turi būti, koks turi būti protingas mokinių ir mokytojų skaičius. Lietuvoje jis neprotingas dėl demografinių priežasčių“, – nurodo ekonomistas.
Jo teigimu, tokia pati situacija Lietuvoje ir su medikais. Paprastai šios srities specialistams mokama 2–3 kartus daugiau nei šalies algų vidurkis, sako R.Kuodis, bet Lietuvoje taip nėra. Taip pat, tvirtina pašnekovas, derėtų įvertinti, kiek pacientų tenka vienam šeimos gydytojui, ir paskaičiuoti, koks yra poreikis.
„Tas poreikių skaičiavimas apima ne tik norą visiems mokėti daugiau, bet ir efektyvumo argumentus, kad viešasis sektorius neturi būti perteklinis, neturi būti per daug biurokratų, mokytojų ir pan. Tada pamatysime, kad galbūt tie mažesni mokesčiai nėra joks gėris, jeigu mainais turėsime prastesnį viešąjį sektorių, kuris pakirs šios visuomenės raidą“, – teigia R.Kuodis.
Rėmėsi ne tik ekspertų rekomendacijomis, bet ir kitų šalių pavyzdžiu
Nepaisant išsakytos kritikos, finansų ministras tvirtina, kad suderinti mažesnę mokestinę naštą ir viešojo sektoriaus kokybę įmanoma. Tačiau jis sutinka, kad viešasis sektorius šiuo metu per didelis: „Viešasis sektorius tikrai neatitinka dabartinės situacijos, nes, kaip žinia, yra smarkiai sumažėjęs gyventojų skaičius. Jeigu viešasis sektorius nesusitrauks, tai, žinoma, mes neužtikrinsime šitos kokybės. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį – mokestinė pertvarka nėra vienintelė pertvarka. Yra paruošta valstybės tarnybos pertvarka, yra paruoštos pertvarkos toje pačioje sveikatos srityje, švietimo srityje.“
V.Šapokos teigimu, šiose srityse reformomis bus būtent siekiama gerinti kokybę per efektyvumą. Ministras pripažįsta – ne tik mokestinė našta lemia žmonių norą ar nenorą likti šalyje. Žmonėms, teigia V.Šapoka, svarbu ir sveikatos paslaugos, ir socialinės garantijos, ir kokybiškas išsilavinimas: „Yra šalių, kurios ne didindamos, o priešingai, išlaikydamos santykinai žemą [mokesčių] lygį, kad ir štai Airija, sugebėjo augti greitai ir sparčiai.“
Ministras taip pat argumentuoja, kad reformų pasiūlymai priimti remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), Europos Komisijos, Tarptautinio Valiutos Fondo rekomendacijomis. Tai pat – tarptautinių ekspertų ir tarptautiniu mastu pripažintų mokslininkų rekomendacijomis.
„Dėl to galiu nuoširdžiai tvirtinti ir tikrai esu įsitikinęs, jog ši alternatyva, kurią pasiūlėme – aiškų trejų metų veiksmų planą – tikrai duos rezultatą artimiausiu metu. Tai bus gera investicija į ateitį“, – sako ministras.
Ragina kreipti didesnį dėmesį į žmonių užimtumą
Vertindamas užimtumą Lietuvoje, V.Šapoka tvirtina, kad ilgalaikio nedarbo problemą turėtų spręsti Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Abi šios ministerijos pasiūlė naujų priemonių, kaip spręsti perkvalifikavimo klausimą.
„Reikėtų pasakyti, kad taip, pernai metai buvo pirmieji metai, kai užimtųjų skaičius pradėjo mažėti, nes susidarė du veiksniai, t. y. tiek emigracija, tiek prastėjanti demografinė padėtis. Taip, šis klausimas ypač svarbus, nes žmonių skaičius šaliai turbūt vienas iš svarbiausių“, – tvirtina finansų ministras.
Vis dėlto R.Kuodis ministro argumentais abejoja. Jo teigimu, jei užimtumas būtų tikrai svarbus, jis atsidurtų Seimo prioritetų sąraše: „Tai konstitucinio lygio klausimai – kokios šalies mes norime. Paradoksalūs tokie sprendimai, kaip imigracijos politika, apie kurią trimituojama Vidaus reikalų ministerijos viceministro lygyje. Jis irgi sau išsikėlė tikslą padaryti geriausias legalios imigracijos sąlygas Lietuvoje.“
Ekonomisto pastebėjimu, Lietuvoje vis daugėja besisvečiuojančių darbininkų, kurie pradeda dirbti ne tik nekvalifikuotus darbus: „Ši konkurencija spaudžia algas žemyn. Tai sumažina tikimybę, kad tautiečiai, išvykę dėl sunkių ekonominių sąlygų, pavyzdžiui, po krizės, grįš į Lietuvą. [...] Atrodo, tokie kritiškai svarbūs tautos raidai klausimai gimsta kažkokios ministerijos viceministro DELFI straipsnio pavidalu.“
Komentuodamas tokius ekonomisto pasisakymus V.Šapoka teigia – su geležine uždanga šalies nesukursime: „Su geležine uždanga jau buvo eksperimentų ir žinome, kur jie nuėjo. Imigracijos politika, žinoma, turi būti labai subalansuota, kad nebūtų išstūmimo efekto, kad iš tų žmonių, kurie Lietuvoje gyvena ar čia ketina grįžti, nebūtų atimamas darbas.“
Ministras priduria – Lietuva turi tapti atvira šalimi aukštųjų technologijų srityje. Čia turėtų atvykti mokslininkai, inovatoriai, kurie inovacijas pritaiko komercijai. Kaip teigia V.Šapoka, tai pritrauktų ir užsienio investicijas. „Į tuos dalykus reikia žiūrėti ne vien tik kritiškai ir neigiamai. Gyvename vis dėlto ne tarp geležinių uždangų ir to nereikėtų pamiršti“, – ragina ministras.
R.Kuodis atkerta, kad niekas ir nesiūlo statyti geležinės uždangos: „Kalba eina apie nekvalifikuotų gasterbeiterių [liet. besisvečiuojančių darbininkų – LRT.lt] importą dešimtimis tūkstančių, užkertant kelią tam, ką jūs sakote, – tautiečių grįžimui. Geležinės uždangos tarp Londono ir Lietuvos niekada neturi būti. Mes turime daryti viską, kad tie tautiečiai sugrįžtų. Tas sugrįžimas paskatins paklausą, spręs daug socialinių, demografinių problemų.“
