Dar 2018 m. Seime pasirašytame partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių buvo pabrėžta, kad valstybė privalo užtikrinti ilgalaikių gynybos poreikių tenkinimą, nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat laikytis krašto apsaugos asignavimų kasmetinio didinimo principo. Galima pasidžiaugti, kad kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti daugiau lėšų tiek viešajam saugumui, tiek valstybės saugumui ir gynybai.
Liberalų sąjūdis visuomet tvirtai pasisakė už Lietuvos gynybos politikos gairių įgyvendinimą bei nuoseklų gynybos finansavimo didinimą, todėl galima teigiamai vertinti asignavimų krašto apsaugai augimą net 12,2 proc., kurie sudarys 2.05 proc. šalies BVP.
Viešajam saugumui kitų metų biudžete numatyta skirti 55 mln. eurų daugiau nei šiemet - iš viso 641 mln. eur. Iš šių padidintų lėšų bus didinamas atlyginimas statutiniams pareigūnams bei skiriamos lėšos galimai Astravo AE radiologinei ir branduolinei avarijai pasirengti. Ar kas galėtų kvestionuoti tokį biudžeto lėšų paskirstymą?
Nors Astravo AE traktuojame kaip įsisenėjusią problemą, bet ji negali būti pamiršta. Tai yra tiksinti bomba šalia Lietuvos Respublikos sienos ir planuojamas 17,8 mln. eurų skyrimas poreikiams dėl Astravo AE yra būtinas.
Valstybės saugumui ir gynybai kitų metų biudžete numatoma skirti 1176 mln. eur. daugiau lyginant su 2021 m. Asignavimai valstybes saugumui iš viso sudarys 1255,1 mln. eur.
Iš jų - 102,8 mln. eurų planuojama skirti fizinio barjero statybai Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Liberalų sąjūdžio frakcija pritaria šiai Vyriausybės politikai. Tačiau norėtųsi, kad bent dalį sumos kompensuotų ES institucijos, nes Lietuvos siena su Baltarusija yra ir išorinė ES siena, taigi tai neturėtų likti tik Lietuvos reikalas. Kaip bebūtų, savo saugumu pirmiausia turime pasirūpinti patys, iš valstybės lėšų. Kitos išeities, regis, šiandien neturime. Gerai, kad bent stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti, ES tiesiogiai skirs apie 26 mln. eurų.
Pandemijos, migrantų krizės ir riaušių prie Seimo akivaizdoje, viešasis saugumas tapo vienas aktualiausių Lietuvos interesų. Šioje vietoje teigiamai vertinu tai, kad yra skiriama 4.1 mln. eurų migrantų srautų valdymui. Liberalų sąjūdžio frakcija palaiko naudojamą apgręžimo taktiką. Šioje vietoje reikia suprasti, kad valstybė turi limitus, kiek nelegalių migrantų esame pajėgūs priimti. Taip pat teigiamai vertinu tai, jog auga vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų darbo užmokestis, nes jie dirba itin svarbų ir pavojingą darbą – būtent jie yra fronto linijose, kai kalbame tiek apie pavojų valdymą prie valstybės sienos, tiek šalies viduje.
Reikia nepamiršti, kad šalis vis dar kovoja su COVID-19 pandemija ir 304,2 mln. eurų skyrimas pandemijos padariniams šalinti yra protingas ir suprantamas.
Vienas iš esminių punktų Liberalų sąjūdžio rinkiminėje programoje yra dėmesys pilietiškumo didinimui ir labai svarbu, kad ši sritis neliko be dėmesio – pagal parengtą biudžeto projektą bus stengiamasi didinti Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalį iki 53 proc. Akivaizdu, kad dabartinis procentas žmonių (49 proc.), pasirengusių kovoti už Lietuvą, netenkina Lietuvos nacionalinių interesų ir čia turime kalbėti tiek apie priemones, tiek apie priemonių finansavimą, kurios padėtų ugdyti pilietiškumą visuomenėje, stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui.
Liberalų sąjūdžio frakcija palaiko planuojamą biudžeto dalį ir jos paskirstymą nacionaliniam šalies saugumui, tačiau kartu skatina toliau didinti asignavimus krašto apsaugai, investuoti į mokslą ir technologijas gynybos srityje bei visomis įmanomomis priemonėmis didinti pilietiškumą, skatinti pilietinį pasipriešinimą prieš išorinės grėsmes.
