„Mūsų auditas baigė tyrimą RC. Tai, ką pranešėme pradinėje spaudos konferencijoje apie įtarimus, apie galimus didelių kiekių duomenų paėmimą, apie išskirtinių sąlygų sudarymą tam tikram verslui – pasitvirtino. Netgi galutinės sumos yra šiek tiek didesnės, kiek duomenų buvo paimta“, – sako R.Masiulis.
Anot jo, „tam tikra prasme buvo sukurtas šešėlinis Registrų centras“, kuris kelioms tarpusavyje susijusioms suteikė išskirtines sąlygas imti duomenis, ir tuo buvo piktnaudžiaujama.
„Sumoje paimta duomenų už 330 mln. eurų, už juos sumokėta tik 740 tūkst. eurų tai 0,22 proc nuo kainos. Šioje vietoje nekaltiname, kad jie uždirbo tuos 330 mln. eurų, tik parodome mastą, kaip beatodairiškai buvo imami tie duomenys“, – sako R.Masiulis.
Jis sako, kad nustatytas buvusios vadovybės piktnaudžiavimas, mat kelioms įmonėms buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.
Ministras skaičiuoja bent 1,3 mln. eurų negautų RC pajamų veiklos tikrinimo laikotarpiu.
„Civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo jau parengti, teisėsauga atlieka darbą, matysime kokie bus rezultatai“, – sako R.Masiulis.
3 centai vietoje 27 centų
Pasak susisiekimo ministro, išskirtinės sąlygos buvo tokios, kad kelioms įmonėms taikyti gerokai mažesni įkainiai.
„Viena dalis išskirtinių sąlygų buvo ta, kad buvo netaikomi įkainiai, kurie turėjo buvo taikomi – 27 centai už duomenų vienetą. Buvo taikomi 6 centai, o kai kur net ir 3 centai už duomenų vienetą. Kai kuriuose registruose buvo sudarytos sąlygos už taip vadinamą abonementinį fiksuotą nedidelį mokestį imti neribotus kiekius duomenų“, – sako R.Masiulis.
Nubrėžtoje schemoje parodoma, kad įmonė, pavadinta „A“ ir turinti kiek daugiau nei 50 darbuotojų, 2016 m. pradėjo naudotis RC duomenimis pagal nustatytus įkainius – 27 ct už duomenų vienetą.
„Pagrindinė schema pradeda rutuliotis 2017 metais, pačioje metų pradžioje – sudaroma galimybė dar dviem įmonėms, „B“ ir „C“, kurios yra susijusios su įmone „A“. Svarbus faktas, kad jose dirba nuo 1 iki 4 darbuotojų, tai tikrai labai nedidelis darbuotojų skaičius ir klausimas, ar tikrai jos imdamos didelius kiekius duomenų turėjo galimybę pačios apdoroti. O galbūt jos paėmusios tuos duomenis dalindavosi su kažkuo kitu. Toms dviem nedidelėms įmonėms buvo suteiktas išskirtinis 6 ct už vienetą įkainis“, – aiškina R.Masiulis.
Anot jo, šios įmonės paėmė duomenų už 212 mln. eurų, jei duomenys būtų apmokestinti standartiniu valstybės įkainiu.
„Apie tą pačią įmonę duomenys buvo imami daug kartų. Tai neatsakingas duomenų ėmimas. Įsivaizduokite, jei apie tą patį dalyką kas antrą dieną vis duomenys imami, nes tokia galimybe yra. Aišku, kad už tokia sumą jie nepardavė duomenų, čia daugiau klausimas bendrai tvarkai, duomenų apsaugai, kaip tai buvo leidžiama, kad vienai išskirtinei įmonei buvo sudarytos tokios išskirtinės sąlygos“, – sako R.Masiulis.
Anot jo, 2017 m. atsirado ir užsienio įmonė, kuriai suteiktos galimybės naudotis gyventojų registro duomenimis
„Matosi, kad 2016-2017 metais padaryta tokia schema, kad Lietuvoje susijusios kelios įmonės įgavo tą startinę poziciją pradėti šį duomenų verslą ir jį vystyti, nes konkurentų nebuvo. Būtent jos gavo išskirtines sąlygas, į ką norėtume atkreipti dėmesį“, – sako R.Masiulis.
A.Butkevičius: Registrų centro audito rezultatai neįtikina
BNS rašo, kad buvęs ministras pirmininkas, parlamentaras Algirdas Butkevičius stebisi Registrų centro audito rezultatais ir teigia, kad Susisiekimo ministerija „pasiklydo skaičiuose“.
„Derėtų prisiminti, kad prieš porą mėnesių Susisiekimo ministerija kalbėjo apie neva 200 mln. eurų žalą, dabar ji išaugo iki 330 mln. eurų, tačiau, mano galva, būtina tuos skaičius pagrįsti. (...) Pati Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad realiai negautos pajamos už registrų duomenų teikimą yra ne 330 mln. eurų, o tik 1,3 mln. eurų – tik dėl šios sumos yra pareikšti civiliniai ieškiniai atsakingiems asmenims“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigia A.Butkevičius.
Anot jo, ministerija turėtų atsakyti, kas bus daroma dėl likusių 329 mln. eurų, jei civiliniai ieškiniai pareikšti tik 1,3 mln. eurų sumai.
„Kodėl jie neišieškomi, jei valstybei padaryta žala? Jei Susisiekimo ministerija viešai paskelbė, kad valstybei padaryta žala yra 330 mln. eurų, tai ministerija turi imtis priemonių, kad ji visa būtų atlyginta“, – tvirtino A.Butkevičius.
Jis abejoja suskaičiuotos žalos dydžiu ir dėl to, kad, remiantis viešojoje erdvėje skelbtais duomenimis, iš Registrų centro duomenis imančių įmonių metinės apyvartos šimtus kartų mažesnės nei tariamai padaryta žala. O ir paties Registrų centro visų teikiamų paslaugų metinė apyvarta yra vos per 40 mln. eurų.
„Galima fantazuoti, kad mano paslaugos kaina milijoninė, bet jei už tokią kainą jos niekas neperka, tai nereikia manyti, kad patyrei milijoninę žalą“, – pabrėžė A.Butkevičius.
Anot jo, Susisiekimo ministerijos visišką pasiklydimą skaičiuose rodo ir tai, kad jau artimiausiu metu ketinama mažinti Registrų centro įkainius.
„Viena vertus, ankstesnė Registrų centro vadovybė kaltinama, kad padarė valstybei žalą teikdama paslaugas už per mažus įkainius, tačiau čia pat naujoji įmonės vadovybė pripažįsta, kad įkainiai per dideli ir jie bus mažinami“, – sakė parlamentaras.
Rengiama nauja kainodara
RC vadovas Saulius Urbanavičius patikina, kad nutraukus šias schemas duomenų kiekiai iškart itin smarkiai sumažėjo – pakeitus sutartis pritaikyti standartiniai įkainiai
RC vadovas patikina, kad jau yra parengta nauja registrų paslaugų kainodara, kurią turi patvirtinti Vyriausybė, ji parengta bendradarbiaujant su verslo atstovais.
„Brangiausia paslauga bus popierinių dokumentų teikimas, antra kategorija – jei skaitmenizuota per savitarnos sistemą, ir trečia, pati pigiausia ir ko nori klientai – kad sistemos susikalbėtų sus sistema. Bus minimalios kainos už tokį duomenų teikimo būdą“, – sako S.Urbanavičius.
Pernai rugsėjį susisiekimo ministras Rokas Masiulis informavo, kad Registrų centre (RC) „išskirtiniai tarpininkai“, pirkdami duomenis, apvaginėjo valstybę ir galėjo susikrauti šimtus milijonų eurų. Tarpininkai iš RC duomenis pirko vos už 6 centus, kai visiems kitiems tai kainavo 4,5 karto brangiau – 27 centus.
Tačiau „Creditinfo Lietuva“ vadovas Andrius Bogdanovičius 15min patikino, kad Registrų centre yra ne „išskirtiniai tarpininkai“, o neskaidri kainodara.
„Registrų įkainiai yra labai skirtingi, nuo keliasdešimt euro centų iki keliolikos eurų, ir pagrindimo, kodėl tiek kainuoja, valstybės registrai niekada neduodavo. Mes bandėme tą problemą spręsti, bet atsidurdavome aklavietėje“, – sako A.Bogdanovičius ir paaiškina, kad valstybės registrai yra įsipareigoję kainą skaičiuoti pagal kaštus.
