„Ką reiškia, kad mažėja dalis žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos? Mažėja socialinė nelygybė. Iš tikro tiems, kurie turi mažiausia pajamų, jų dalis mažėja. Tai susiję kažkiek su mokesčių sistema ir, žinoma, pirmiausia su valstybės parama, su pensijų, išmokų didinimu“, – BNS sakė Vilniaus universiteto profesorius R.Rudzkis.
Anot jo, duomenys rodo valdžios pastangas remti skurdžiausiai gyvenančius žmones.
„Ką galime pasakyti apie šitą Vyriausybę? Bent jau man nekelia abejonių, kad jie yra socialiai orientuoti. Jie iš tikro stengiasi didinti valstybės paramą skurdžiausiems“, – kalbėjo R.Rudzkis.
Pasak jo, galima klausti, ar besistengiant sumažinti socialinę nelygybę Lietuva nestabdo ekonomikos augimo. Tačiau R. Rudzkis pabrėžia, kad, viena vertus, Lietuvai jau seniai reikėjo gerinti skurdžiausiai gyvenančiųjų padėtį, o, antra vertus, investicijų skatinimas nebūtinai turi prieštarauti socialinei politikai.
Bent jau man nekelia abejonių, kad jie yra socialiai orientuoti. Jie iš tikro stengiasi didinti valstybės paramą skurdžiausiems.
„Klausimas: ar ne per mažai dėmesio skiriama ekonomikos bendram augimui, o per daug koncentruojamasi į socialinę politiką ir vargingesnių žmonių paramą? Manau, kad mokesčių prasme viskas yra gerai, tai yra, iš tikro tos socialinės politikos tikrai reikėjo, mes tikrai išsiskyrėme Europos Sąjungoje pagal pašalpų ir socialinės paramos menkumą net santykiniais – ne tik absoliutiniais – dydžiais. Bet galima šitai derinti su investicijų skatinimu“, – argumentavo R.Rudzkis.
Jo teigimu, investicijas galima skatinti ne tik mažinant mokesčius, bet ir gerinant kitas sąlygas.
„Galima mokesčių nemažinti, bet galima sudaryti palankiais sąlygas investicijoms kitu būdu. Pavyzdžiui, pagaliau pertvarkyti mokslo ir švietimo sistemą, kad ji būtų labiau orientuota į šalies poreikius, sumažinti biurokratizmą, kurio per daug tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Taip kad dėmesio investicijų klimato gerinimui galėtų būti daugiau ir tai nebūtinai turi kirstis su socialine politika“, – konstatavo R.Rudzkis.
Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, kad Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno apie 215 tūkst. žmonių – vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos – 527 eurai. Absoliutaus skurdo lygis 2019 metais siekė 7,7 proc. – 3,4 punkto mažiau nei 2018 metais.
Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio pernai gyveno apie 576 tūkst. žmonių – šis rodiklis pernai siekė 20,6 proc. – per metus jis sumažėjo 2,3 punkto.
Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė pažymėjo, kad labiausiai absoliutaus skurdo rodiklius gerino padidėjusios socialinės išmokos.
