15min antradienį pranešė apie tai, kad Seimo Audito komiteto narė Audronė Jankuvienė viešai suabejojo Vilniaus miesto savivaldybės pirkimais: juos laimėjo mažos anksčiau pirkimuose nedalyvavusios įmonės neskelbiamų derybų būdu.
R.Šimašius primena, kad skubūs sprendimai buvo priimami tuo metu, kai iš užsienio šalių plaukė informacija apie medikų ir gydymo vietų trūkumus, lauko ligoninėmis virstančias arenas, o Lietuvoje buvo skelbiamos prognozės apie tūkstančius aukų ir tvyrojo nežinomybė apie valstybės apsaugos priemonių rezervą, kol galiausiai buvo pripažinta, kad jis tuščias.
Todėl tuo metu Vilniaus savivaldybė operatyviai reagavo ir pati ėmėsi veiksmų – pradėti vykdyti viešieji pirkimai, kad kuo greičiau medikus ir sostinės gydymo įstaigas pasiektų būtinosios priemonės ir įranga, rašoma savivaldybės pranešime.
„Krizės akivaizdoje reikėjo greitų sprendimų – natūralu, kad palikti tvarkytis vieni, tą ir darėme – pirkome priemones, net ir kai kur tenkant sumokėti brangiau nei perkant įprastomis sąlygomis. Nes pasirinkimas buvo tik toks – arba pliki prieš virusą medikai, arba brangios apsaugos priemonės. Džiaugiuosi, kad tuo metu niekam nekilo klausimų, ką rinktis, o kad jie kai kam kyla dabar – natūralus noras eilinį kartą parodyti mūsuose mėgstamą „O aš tai su krize kitaip būčiau tvarkęsis“, – teigia R.Šimašius.
Skyrė 10 milijonų: ką nupirko?
Vilniaus miesto savivaldybė medikų apsaugos priemonių ir įrangos, skirtos gydymo įstaigoms, įsigijimui skyrė beveik 10 mln. eurų. Pripažįstama, kad ši suma koreguojasi – daliai priemonių vėluojant atvykti, kelios sutartys jau nutrauktos, tokių gali būti ir daugiau. Taip pat prisidėjo verslo atstovų ir privačios iniciatyvos, kurių vertė per 2 mln. eurų.
„Per šį laikotarpį Vilnius įsigijo ir jau atkeliavo tokios apsaugos priemonės: 314 tūkst. FFP2 respiratorių, 71 tūkst. FFP3 respiratorių, 131 tūkst. vienkartinių kombinezonų, beveik 1,3 mln. vienkartinių veido kaukių, 1,2 mln. vienkartinių pirštinių, beveik 16 tūkst. vienkartinių chalatų, daugiau nei 368 tūkst. apsauginių akinių ir kitų būtinų priemonių. Daugiausiai priemonių įsigyta iš Kinijos. Šiuo metu dar laukiama atkeliaujant apie 2,3 mln. įvairių apsaugos priemonių – tai tapo dar aktualiau, valstybei paskelbus, kad nuo birželio mėnesio savivaldybės pačios turės aprūpinti savo gydymo įstaigas visomis apsaugos priemonėmis“, – rašoma pranešime.
Teigiama, kad pirmosiomis savaitėmis savo įsigytomis priemonėmis Vilnius aprūpino ne tik sostinės medikus, bet ir Vilniaus rajono savivaldybės gydymo įstaigas, taip pat Kauno klinikas. Kokybė buvo tikrinama bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.
Savivaldybė patikina, kad dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatus pirko pigiau nei valstybė.
Dar vasario mėnesį reaguodama į Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą informaciją, kad dirbtinio plaučių ventiliavimo (DPV) aparatų skaičius Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose yra nepakankamas, Vilniaus savivaldybė skubiai inicijavo DPV aparatų įsigijimą vykdydama neskelbiamų derybų procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą tvarką.
Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, kitos valstybės institucijos reikalingas asmens apsaugos priemones ir plaučių ventiliavimo aparatus įsigijo ne tik kad per patį jų reikalingumo bumą, kuomet rinkoje dėl jų reikėjo gerokai pakovoti, bet ir dažnai ir brangiau nei Vilniaus savivaldybė. Kovo viduryje Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad planuoja pirkti 400 tokių aparatų po 35 tūkst. eurų.
Nuo karantino pradžios Vilniaus savivaldybę pasiekė iš viso 25 DPV aparatai, iš jų 15 buvo nupirkta savivaldybės lėšomis ir atsiėjo 424 tūkst. eurų – 15 DPV aparatų įsigyta po 28 tūkst. Eur. Dar 10 plaučių ventiliavimo aparatų įstaigoms nupirko ir padovanojo verslo atstovai.
Dalį sutarčių nutraukia
Dėl pristatymo terminų nesilaikymo ir kitų sąlygų pažeidimų Vilnius skelbia nutraukiantis nutraukia 3 sutartis su 3 tiekėjais, iš kurių pirmosiomis dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino savaitėmis buvo įsigyti greitieji testai ir 10 plaučių ventiliavimo aparatų.
Kaip rašė dienraštis „Lietuvos rytas“, pagal sutartį su Vilniaus savivaldybės administracijos vadovu Povilu Poderskiu dešimt plaučių ventiliavimo aparatų UAB „Andrikus“ iš Kinijos buvo įsipareigojusi atgabenti iki balandžio 30 dienos. Bet vietoj aparatų atsiuntė laišką, kad savo įsipareigojimų įvykdyti negalės.
„Situacija su medikų aprūpinimu tuo metu buvo tragiška, nuolat gaudavome pagalbos prašymus ne tik iš Vilniaus gydymo įstaigų, bet ir iš kitų rajonų. Budriai vertinome gaunamus pasiūlymus, ne vieną teko atmesti dėl nepatikimumo, pernelyg didelės kainos, per ilgo pristatymo termino, su kai kuriais tenka nutraukti sutartis dėl jų neįvykdymo“, – sako P.Poderskis.
Sutartis su dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų tiekėju UAB „Andrikus“, pastarajam pažeidus sutartyje nurodytus įrangos pristatymo terminus, nutraukiama. Teigiama, kad viena įmonė avansu sumokėtą sumą jau grąžino, laukiama ir iš dviejų likusių. Nutraukus šias sutartis į miesto biudžetą grįš beveik 623 tūkst. eurų.
Didžiąją dalį viešųjų pirkimų savivaldybė vykdė neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą tvarką bei remdamasi priimtu pakeitimu, kuris buvo skirtas būtent sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms skubiai įsigyti reikiamas prekes kovai su COVID-19.
Vilniaus savivaldybė viešai pateikia visus medikų apsaugos ir gydymo priemonių pirkimų duomenis ir žada juos nuolat atnaujinti, kad būtų užkirstos spekuliacijos apie per didelį apsaugos priemonių rezervą. Vilniaus duomenis galima rasti čia: https://karantinas.lt/esoc.
Tikina, kad sėkmingai suvaldė pirmąją bangą
Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu pirmoji COVID-19 banga sėkmingai atlaikyta. Tačiau kritikuojamas pasiruošimas antrajai bangai – esą tai turėjo būti padaryta gerokai anksčiau, pradedant visuomenės informavimu apie grėsmes ir baigiant apsaugos priemonių medikams aprūpinimu ilgesniam laikotarpiui.
„Laimėtas pirmasis mūšis prieš virusą, bet ne karas – antrąjį mūšį lengviau laimės tie, kas jam rengėsi dar pirmojo metu“, – teigia Vilniaus miesto meras R.Šimašius.
Jo vertinimu, sėkmingam antram mūšiui reikalingi duomenys ir prognozės.
„Didieji iššūkiai kovoje su COVID-19 virusu išlieka ir toliau – ypač nežinomybė, kada, kokio dydžio nauja banga bus ir kokio mastelio priemonių tam reikės. Tačiau galime pasidžiaugti visi kartu, kad pirmoji banga suvaldyta. Žmonių susitelkimas, institucijų darbuotojų pasiaukojantis darbas, privačios iniciatyvos ir pagaliau padidintas testavimas – tai priežastys, kurios lėmė blogojo scenarijaus išvengimą“, – sako R.Šimašius.
Meras pasigenda duomenimis grįstų sprendimų ir siūlo pasimokyti iš klaidų.
„Mes vis dar nesame duomenimis pagrįstų sprendimų valstybė. Neturint jų, su virusu kovojame tarsi užmerktomis akimis. Jei nebus savalaikio planavimo ir laiku pateikiamos teisingos informacijos, ir toliau, kaip ir pirmosios bangos metu, deja, teks masiškai ir skubiai pirkti apsaugos priemones, o tuo naudodamiesi perpardavinėtojai didins pasiūlymų kainas. Turėdami duomenis mes, kaip valstybė, pirktume kada reikia, už geresnę kainą, tik tiek, kiek reikia, ir tik tokiam laikui, kuriam reikia“, – teigia Vilniaus meras.
Dėl šių priežasčių Vilniaus savivaldybė pirmadienį raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinį ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą dėl išaiškinimo apie viruso plitimo prognozes, valstybės rezervo pajėgumus antrosios bangos metu ir Vilniaus medikų ir gydymo įstaigų aprūpinimą.
Apsirūpinta iki sausio
Šiuo metu Vilnius skaičiuoja, kad pirmosios bangos metu įsigyto asmens apsaugos priemonių bei DPV aparatų poreikio, jei antrosios bangos nebūtų, užtektų iki 2021 m. sausio. Jeigu antroji banga ateitų rudenį ir būtų didesnė už pirmąją, apsirūpinimo geriausiu atveju užtektų iki šių metų gruodžio.
„Valstybės duomenys ir prognozės labai padėtų planuojant tolesnę kovą su virusu. Dėl apsaugos priemonių Vilnius kurį laiką gali būti ramus, tačiau kova būtų daug efektyvesnė, jei visa šalis susitelktų ir kartu planuotų, prognozuotų ir įsigytų apsaugos priemones“, – sako Vilniaus meras.
