Peteris Ripplingeris Vokietijoje 2000-aisiais įkūrė „Subitec“ kompaniją, kuri pradėjo plėtoti dumblių auginimo technologijas ir diegti jas praktikoje, ir rinkai jau dabar siūlo patikimą dumblių auginimo platformą.
„Mikro dumblių plika akimi pamatyti negali, bet jų reikšmė ateityje gali būti milžiniška“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.
Auganti problema
Augant populiacijai ir mažėjant dirbamos žemės plotui, žmonija turės rasti būdų, kaip apsirūpinti maistu ir energija.
„Mes vieni neišgelbėsime pasaulio, bet mes dalyvaujame tame. Populiacija auga, todėl dėl žmonių veiklos rūgštėja vandenynai ir žemės ūkiui tinkama žemė. Mūsų galimybės pasigaminti maisto mažėja, o žmonių pasaulyje daugėja. Norint visus išmaitinti reikės labai daug baltymų ir kitų maistinių medžiagų“, – sako „Subitec“ pardavimo vadovas Heikkis Hyttinenas.
Pasak jo, vandenynai jau yra „išžvejoti“ ir pagaunamos žuvies kiekis nebedidėja nuo 2000-ųjų.
„50 proc. žuvies, kurią valgote, yra užauginta fermose. Visas produkcijos prieaugis yra dėl šių fermų“, – sako H.Hyttinenas.
Kita problema – suvartojamos energijos pagrindą iki šiol sudaro iškastinis kuras.
„Naudojame iškastinę energiją ir į savo orą pumpuojame CO2. Aišku, jei paklaustumėte Donaldo Trumpo, tai jokia problema, tačiau dauguma žmonių ir visas pasaulis taip nemano. Mes vis dar neturime būdų, kaip tą CO2 panaudoti naudingai, jis patenka į atmosferą ir tai nebūtinai geras dalykas“, – sako H.Hyttinenas.
Jis vardija kitas problemas, kurios kelia didelių iššūkių žmonijai: naikinamos džiunglės ir miškai dėl plotų fermoms, tuo tarpu žemės erozija tuos plotus mažina. Pramonė, gamindama produktus, išmeta daug perteklinės energijos.
„Dar vienas nykstantis išteklius, kuris labai svarbus žemdirbystėje, – tai fosfatas. Jis kaip nafta ar kita žaliava nėra beribis. Yra riba, kiek jo galima išgauti iš žemės. Tai labai svarbus gyvybės ingredientas, reikalingas augalininkystėje, tai vienas iš maitinančių šaltinių biologijoje. Turime pradėti galvoti, kaip jį būtų galima atgauti ir panaudoti dar kartą. Dabar dauguma fosforo ir azoto jungių keliauja į vandenynus ir tai lemia jų rūgštėjimą“, – pažymi H.Hyttinenas.
Jis akcentuoja, kad orientuodamasi į ateities problemas nauja įmonė ir pradėjo savo veiklą su tikslu sukurti platformą, leidžiančią parūpinti žmonėms tai, ko jiems reikės – dumblių auginimo įrangą, kurioje galima išauginti reikalingų medžiagų iš skirtingų mikroorganizmų rūšių.
Dumbliai – ir maistas, ir vaistas
„Mikro dumbliai yra labai įdomus dalykas, kadangi tai – vos vienos ar dviejų ląstelių gyvi organizmai. Jie gyvena vandenynuose ir yra atsakingi už 70 proc. deguonies gamybos pasaulyje. Jie auga kaip išprotėję, kai sąlygos geros – nuo 5 iki 10 kartų greičiau nei bet kokie augalai ant žemės. Tad šių mikroskopinių padarėlių potencialas yra tikrai didelis“, – sakė H.Hyttinenas.
Dar didesnę nuostabą kelia dumblių sandara.
„Jei pasižiūri, kas dumblių viduje – jie turi 50 proc. baltymų, – jie gali būti perdirbti į maistą. Taip pat jie turi 20 proc. lipidų – juos vėlgi galima perdirbti tiek į maistinius riebalus, tiek ir biodegalus. Tada turime 20 proc. angliavandenių – tai energija, iš to taip pat galime gaminti plastikus. Dar turime 3 proc. pigmentų, iš kurių gali būti gaminami dažai“, – sako mokslininkas ir pažymi, kad likusius 7 proc. dumblių sausosios masės sudaro neorganinės medžiagos, kurios taip pat gali rasti panaudojimą.
Pasak „Cubitec“ atstovų, iš dumblių galima padaryti itin daug ir pramonė jau ieško būdų, kur geriausiai juos pritaikyti – kai kuriais atvejais „tai yra itin pelningas verslas“. Tačiau pati „Cubitec“ dumblių neaugina – ji dumblių auginimo sistemas diegia to pageidaujančioms įmonėms, taip pat padeda parengti verslo modelį, kokius dumblius auginti ir kaip juos perdirbti.
„Yra labai daug tyrimų, kaip panaudoti dumblius skirtingiems dalykams, tokiems kaip maistas, pašarai, farmacija ar energija, kadangi jų sudedamosios dalys yra labai geros“, – sako H.Hyttinenas.
Pelningiausia farmacijoje
Pasak dumblių auginimo ekspertų, komerciškai naudingiausia dumblius auginti farmacijos pramonės įmonėms, taip pat vis plačiau jie taikomi žemės ūkyje.
„Jau dabar, jei perkate glotnučius (angl. Smoothie), daug jų turi dumblių, tokių kaip spirulina“, – sako H.Hyttinenas ir skaičiuoja, kad jų klientai dirba su 20 skirtingų dumblių rūšių.
Jis vardija, kad iš skirtingų dumblių kultivuojama biomasė gali būti perdirbta į žemdirbystei reikalingus ingredientus, gyvūnų ar žmonių maistą, maisto papildus, vaistus, chemijos pramonės junginius, kosmetiką.
„Jei pagamintos produkcijos kaina siekia nuo 120 iki 130 eurų už kilogramą, tai jau tampa ekonomiškai pagrįsta“, – apie mažas gamybos apimtis kalba H.Hyttinenas.
Čia pat jis priduria, kad tokių maisto papildų kaip iš dumblių gaminamo astaksantino kaina siekia iki 15 tūkst. eurų už kilogramą. Jis apgailestauja, kad valstybės dažniau finansuoja degalų gavybos produktus – nors dumbliai naudingi ir čia, tačiau didelės jų perspektyvos „yra ir Omega3“ riebalų rūgštims išgauti, žuvų pašarams gaminti, maisto papildams ir kt.
„Dumbliais galime maksimizuoti biomasės augimą, lyginant su dirvos kultūromis, kadangi dumbliai auga iki 10 kartų greičiau. Bet čia mums nebereikia žemės – reikia erdvės. Galime naudoti žemę, kuri netinkama žemdirbystei. Gali būti uždaros sistemos, gali būti atviri tvenkiniai, mums nereikia dirvožemio. Tada turime itin didelį maistinį efektyvumą. Augindami dumblius sukuriame itin mažai atliekų – vandenį galime panaudoti dar kartą“, – sako H.Hyttinenas.
Tuo tarpu pramonė dumbliais gali susimažinti savo CO2 emisijas. Kiekviena tona dumblių sugeria dvi tonas anglies dioksido. Kad dumbliai augtų, jiems reikia šviesos, šių dujų, maistinių medžiagų ir vandens.
Parduoda sistemą
Pasak dumblių auginimo ekspertų, jų pagrindinis verslas – sistemų pardavimas, jie nežada konkuruoti patys augindami dumblius ir gamindami specifinius produktus.
„Nuolat tęsiame tyrimus ir norime vis gerinti savo technologijas. Mūsų patentuotame fotobioreaktoriuje oro burbuliukai kyla aukštyn, ir tai svarbu ne dėl to, kad estetiškai gražu. Tai turi realią funkciją. Turime realią problemą – arba dumbliams per daug šviesos ir jie miršta, arba šviesos per mažai ir jie neauga. Turime rasti optimalų sprendimą, kadangi produktyvumas tiesiogiai lemia ekonomiškumą“, – sako H.Hyttinenas.
Jis paaiškina, kad ilgainiui pereita prie panelės tipo dizaino – jo viena pusė nuolat apšviesta saulės arba dirbtinio apšvietimo. Tuo tarpu pačioje formoje iš apačios kylantis oras nuolat maišo vandenį su dumbliais.
„Mūsų sprendimas leidžia maksimaliai išnaudoti tūrį ir iš jo pagaminti didžiausią biomasės koncentraciją. Turime nuo laboratorinių 6 litrų talpos reaktorių iki 180 litrų panelių, kurias galima užpildyti dumblių suspensija“, – teigia H.Hyttinenas.
Realus projektas – kas penktas
„Subitec“ atstovai aiškina, kad nors susidomėjimas dumblių auginimu yra didelis, atsakyti „ne“ tenka daugumai besikreipiančių.
„Ateina pas mus žmonių, kurie sako, ei, aš girdėjau apie tuos dumblių dalykus, tai nuostabu, padarykime iš to kažką. 90 proc. besikreipiančiųjų visiškai nesupranta, kas tie dumbliai ir kaip ji veikia, nors pati idėja juos žavi. Tad mūsų darbas yra suteikti žinias apie procesą. Taip, dumbliai gera idėja, jei turi gamyklą, galime panaudoti CO2, rasti produktą ir pagalvoti, kas turi komercinį pagrindą. Bet 4 iš 5 atvejų turime pasakyti – galbūt ateityje“, – pažymi H.Hyttinenas.
Pasak jo, kad idėjos taptų ekonomiškai prasmingos, tenka atlikti daug studijų, kol būtų parinkti tinkamiausi dumbliai ir jiems tinkamos sistemos.
„Nuo laboratorinio iki pramoninio lygmens pereiti užtruka 1–5 metus. Turime klientų, kurie ir po 10 metų pasako, kad tęskime pradėtą darbą, tad procesai tikrai kartais užtrunka ilgai“, – aiškina H.Hyttinenas.
Jis patikina, kad dumblių manija buvo kilusi anksčiau, kai pasaulis įsivaizdavo, kad dumbliai leis pakeisti iškastinį kurą.
„Tačiau industrija išsiblaivė, ir žmonės, kurie galvojo, kad galima iš jų gaminti itin pigų kurą, pamatė, kad jis ne toks ir pigus. Reikia žvelgti blaiviai ir ieškoti ekonominio pagrindimo“, – sako H.Hyttinenas.
Jis atskleidė, kad tarp sėkmingesnių potencialių projektų – biolubrikantai bendrovei „Audi“, taip pat kuriami nauji optiniai sensoriai, leidžiantys visiškai automatizuotoms dumblių auginimo sistemoms veikti efektyviau. Taip pat – terpenų gamyba iš dumblių, galinti atnešti naują energijos revoliuciją.
„Mibelle“ kompanija sniego dumblius pritaikė kosmetinėms reikmėms ir jie išgauna ingredientą, kuris veikia prieš senėjimą. Yra daug įmonių, kurios tą daro, bet negalime jų minėti“, – sako „Subitec“ atstovas.
Jis patikina, kad jau egzistuoja dumblių auginimo šiltnamiai, kurie yra visiškai automatizuoti ir nereikalauja žmogaus įsikišimo – patys reguliuoja temperatūrą, juose automatizuotai išgaunama ir perdirbama biomasė.
Pavyzdžiui, astaksantino auginimas yra dviejų dalių procesas. Pirmiausia auginame dumblius, kad jie būtų laimingi ir žali – plūduriuoja sau vandenyje ir gyvena savo gyvenimą. O tada atimame iš jų maistą ir paliekame juos būti saulėje. Jie tampa raudoni. Dėl šio streso išgauname medžiagas iš jų. Atrodo brutalu, bet dumbliai negali kalbėti, jie neklykia“, – sako H.Hyttinenas.
Jis vardija ir kitus futuristinius projektus: fotoreaktoriai jau panaudoti ir kosmoso misijų metu.
Laukia tūkstančiai nenaudojamų dumblių rūšių
Skaičiuojama, kad pasaulyje gali būti nuo ketvirčio milijono iki kelių milijonų dumblių rūšių, tačiau mokslininkai iki šiol atrado tik 35 tūkstančius. O realiai pramonė jau augina apie 20 dumblių rūšių.
„Subitec“ atstovai paaiškina, kad kol Vokietijoje bandoma atsirinkti iš egzistuojančių dumblių rūšių, kitose šalyse, pvz., Izraelyje, dumbliai jau genetiškai modifikuojami, kad gamintų reikiamos struktūros baltymus farmacijai.
„Turint omenyje, kad komerciškai panaudotos vos kelios dumblių rūšys, o tūkstančiai jų dar laukia savo eilės, tai ateityje atveria didelį ekonominį potencialą“, – patikina „Subitec“ atstovai.
Jie tikisi, kad pirmi gebės įšokti į traukinį ir naujus dumblius atradusiems klientams gebės patiekti visą mikroorganizmų auginimo infrastruktūrą.
„Subitec“ finansuojama privačių investuotojų lėšomis, joje dirba keliolika darbuotojų.
15min kelionę į Vokietiją apmokėjo šalies finansuojama „Baden-Württemberg International“. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
