Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Radvilė Morkūnaitė: Naujojoje finansinėje perpektyvoje ES deklaruojamas solidarumas – „šlubuoja“

Spalio mėnesį Europos Komisija pristato reglamentų projektus dėl finansavimo iš įvairių ES fondų 2014-2020 m. finansavimo perspektyvai.
Europa
Europa / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Spalio 6 dieną pristatytas reglamento projektas dėl finansavimo iš ES Sanglaudos fondo numato iš Sanglaudos fondo kasmet skirti po ne daugiau kaip 2,5 procento kiekvienos valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu, kai 2007-2013 metais šis rodiklis siekia 3 proc. BVP.

Šią savaitę Europos Parlamento Regionų plėtros komitete diskutuojant dėl ES Sanglaudos politikos ateities po 2013 metų vizijos, šio komiteto pakaitinė narė, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė atkreipė Europos Parlamento narių dėmesį į tai, kad toks Komisijos siūlymas kelia abejonių dėl vieno iš pagrindinių deklaruojamų ES veiklos principų – solidarumo – įgyvendinimo.

Pasak R.Morkūnaitės, toks siūlymas neabejotinai išblaškytų paramos lėšų koncentraciją silpniausiai išsivysčiusiuose regionuose, o tai, suprantama – nėra sanglaudos tikslas.  “Europos sanglaudos politikos tikslas – mažinti išsivystymo skirtumus tarp bendrijos šalių ir regionų, o pritaikius Komisijos siūlomas “lubas” sunku būtų tikėtis, kad vis dar egzistuojantys nemenki skirtumai tarp ES-15 ir ES-12 valstybių, sumažės”, – įsitikinusi Europos Parlamento narė R.Morkūnaitė.

Anot europarlamentarės, tenka pripažinti, kad į šiuos skirtumus neatsižvelgiama, teikiant naujus pasiūlymus, pagal kuriuos kai kurioms ES-12 priklausančioms valstybėms, į kurių ratą patenka ir Lietuva, numatytas finansavimas yra mažesnis nei kitoms ES valstybėms.

“Dabar, kuomet kalbama apie ES solidarumą su sunkumus patiriančiomis šalimis ir gelbstima Graikija, kuri, teisingumo dėlei prisiminkime – pati “įlipo” į balą, nenuosekliai ir veidmainiškai atrodo siūlymai dėl naujos finansinės perspektyvos. Juk jei kalbame apie solidarumą, taikykime jį nuosekliai, o ne su daugybe diskriminacinio pobūdžio išimčių”, – svarsto EP narė R.Morkūnaitė.

EP narės teigimu, rūpestį kelia ir kiti Lietuvai aktualūs klausimai dėl naujosios finansinės perspektyvos, kuriems siūlymus EK turėtų pateikti dar šį mėnesį.

“Pagal Komisijos siūlomą modelį – Baltijos šalyse žemės ūkio subjektų gaunamos išmokos net ir periodo pabaigoje išliktų pačios mažiausios ir ženkliai skirtųsi nuo išmokų, skiriamų daugelio ES senbuvių ūkininkams. Tai yra nepriimtina. Kaip ir lėšų mažinimas Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui”, – teigia EP narė Radvilė Morkūnaitė.

Europos Parlamento narės manymu, tokie diskriminaciniai mechanizmai ir paminamas solidarumo principas ne tik kelia pagrįstų abejonių dėl galimybių siekti ES raidos strategijos iki 2020 metų tikslų, bet ir leidžia manyti, kad apie atotrūkį tarp ES narių ir “dviejų greičių” Europą teks kalbėti vis dažniau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos