Tuo pačiu jis pridūrė, kad tai priklausys nuo įvairių aplinkybių, pirmiausia nuo finansavimo galimybių.
„Dabar negaliu tarti „mes tai padarysime“, nes yra daug aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mūsų valios ir galimybių, bet jungtis su Lietuva galima 2028 metais. Tačiau susijungimas su Estija gali įvykti tik 2030 metais“, – pažymėjo K. Vingris.
Pasak jo, kiekviena iš Baltijos šalių pasirinko savo požiūrį į „Rail Baltica“ tiesimą.
„Kai mes Latvijoje ir Estijoje lyginome liniją Meitenė-Valka/Valga-Tartu, kurią vadinome „Rail Baltica 1“, lietuviai jau kūrė europinio masto geležinkelių infrastruktūrą, ir jie mus aplenkė. Antras dalykas – turto perleidimo standartai, kurie Lietuvoje tai leidžia padaryti mažesniu biurokratizmu“, – sakė K. Vingris.
Kartu jis pažymėjo, kad Latvijoje „Rail Baltica“ įgyvendinimas prasidėjo nuo sudėtingiausių ir laikui imlių projektų – Rygos centre ir oro uoste, tuo tarpu estai statybas pradėjo nuo tiltų ir viadukų.
„Terminų poslinkis egzistuoja, bet jungtis su Lietuva bet kokiu atveju bus greičiau nei bus baigta visa „Rail Baltica“ trasa“, – pabrėžė K. Vingris.