Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ramadano metu darbo diena įstatymiškai yra dviem valandomis trumpesnė. Be to, 2012 m. šalies Darbo ministerijos siūlymu buvo įvestas draudimas dirbti lauke nuo pietų iki trečios valandos dienos tam, kad darbuotojų neištiktų šilumos smūgis.
Harvardo universiteto viešosios politikos profesoriai Filipe Campante ir Davidas Yanagizawa Drottas tyrė ramadano įtaką ekonomikai analizuodami šešių dešimtmečių duomenis ir priėjo išvados, kad jo įtaka yra neigiama.
Ramadano dienų ir pasninkui skirtų valandų skaičius kiekvienais metais skiriasi priklausomai nuo šalių geografinės platumos ir metų laiko, kada vyksta ramadanas.
Minėtieji mokslininkai išsiaiškino, kad Turkijoje, esančioje šiauriau pusiaujo už Indoneziją, pasninko laikų svyravimas yra gerokai didesnis.
Minėtieji mokslininkai išsiaiškino, kad Turkijoje, esančioje šiauriau pusiaujo už Indoneziją, pasninko laikų svyravimas yra gerokai didesnis.
Jeigu ramadanas vyksta vasarą, Turkijos musulmonams gali tekti pasninkauti iki 15 valandų per parą, tuo tarpu žiemą ramadano pasninkas čia truktų vidutiniškai 9 valandas.
Tuo tarpu ties pusiauju išsidėsčiusioje Indonezijoje pasninkas, nepaisant metų laiko, visada trunka apie 12 valandų.
Kitaip tariant, šiauriau esančių musulmoniškų šalių, tokių kaip Turkija, ekonomika ramadano metu nukenčia labiau negu tų, kurios įsikūrusios prie pusiaujo.
Kitaip tariant, šiauriau esančių musulmoniškų šalių, tokių kaip Turkija, ekonomika ramadano metu nukenčia labiau negu tų, kurios įsikūrusios prie pusiaujo.
„Ilgesnis pasninkas ramadano metu turi neigiamą įtaką našumo augimui musulmoniškose šalyse, nesvarbu ar tai matuojama darbuotojo sukuriamu BVP, BVP vienam gyventojui ar bendru BVP“, – rašoma Harvardo mokslininkų tyrime.
Apskaičiuota, kad viena valanda pasninko ekonomikos augimo tempą sumažina 0,7 proc.
Naudodami duomenis iš 29 musulmoniškų šalių F.Campante ir D.Yanagizawa Drottas palygino pasninko valandų skaičių ir darbuotojo sukuriamo BVP augimą remdamiesi dviem atvejais. Pirmasis – ilgai užtrukęs 1984 m. birželio ramadanas, o antrasis yra 1997 m. sausio ramadanas.
Duomenys atskleidė, kad toliau nuo pusiaujo esančiose šalyse skirtumas tarp prognozuoto ir realaus BVP augimo ramadano metu buvo žymiai didesnis.
