Vis dėlto, net ir stagnuojančioje rinkoje, investuotojams pavyko rasti augančių akcijų, o populiariausios akcijos titulą antrą ketvirtį iš eilės išlaikė lietuviška energetikos milžinė „Ignitis“. Dar viena palanki žinia – po ilgesnės pertraukos sulaukta ir pirmojo viešo akcijų siūlymo (IPO).
„Per trečią šių metų ketvirtį pagrindinis Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ susitraukė 2,3 proc. ir atsiliko nuo JAV ir Europos akcijų indeksų. Iš daugiau nei 70-ies Baltijos šalių biržose listinguotų įmonių tik 23 akcijų kainos minimu laikotarpiu paaugo“, – pastebi Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.
Tuo metu pagrindinis JAV biržų indeksas „S&P 500“, kritęs liepą ir rugpjūčio pradžioje, vėliau sugebėjo atsitiesti ir per pastarąjį ketvirtį ūgtelėjo 5,5 proc. taip pasiekdamas visų laikų aukščiausią lygį. Europos akcijos užfiksavo nors ir nežymų, bet teigiamą augimą – „STOXX Europe 600“ indeksas per ketvirtį pasistiebė 2,2 proc.
Latvių bendrovė įgyvendino pirmąjį šių metų IPO
Spalio pradžioje transporto priemonių bei vartojimo finansavimo įmonė iš Latvijos „Eleving Group“ įgyvendino pirmąjį šių metų Baltijos šalių viešąjį akcijų siūlymą (IPO). Jo metu 4,5 tūkst. investuotojų pateikė pavedimų už 33 mln. EUR, o tai 20 proc. viršijo norimą išplatinti pirminį akcijų kiekį.
Bendrovės galutinė nustatyta akcijos išplatinimo kaina siekė 1,70 euro ir buvo šiek tiek mažesnė nei vidurinė IPO kainos intervalo 1,60–1,85 euro reikšmė. Kaina viršutinėje intervalo dalyje būtų buvusi tikėtina tik investuotojų paklausai viršijus platinamą kiekį bent keletą kartų. „Eleving“ išplatino akcijų už 29 mln. eurų ir visiškai patenkino mažmeninių investuotojų pavedimus.
„Pagal galutinę akcijų platinimo kainą, „Eleving“ rinkos kapitalizacija sudaro apie 200 mln. eurų. Vadinasi, ši įmonė pagal savo dydį pateks į didžiausių „Nasdaq Baltic“ listinguotų įmonių 15-uką“, – pastebi V.Lapė.
Ankstesnį IPO praėjusių metų gruodį įvykdė estų investicijų valdymo bendrovė „Infortar“, kuri iš Baltijos šalių investuotojų pritraukė 35 mln. eurų. Ji savo akcijas išplatino už nustatytą 26 eurų už vieną akciją kainą, šiuo metu jos akcija kaina yra išaugusi apie 50 proc. ir prekyboje siekia apie 40 eurų. Didelį impulsą šiam šuoliui davė pavasarį bendrovės paskelbti dividendai, kurie buvo net 3 kartus didesni nei numatyta jos dividendų politikoje.
Daugiausiai brango informacinių technologijų bendrovė
Praėjusį ketvirtį labiausiai investuotojus pradžiugino investicijų į informacinių technologijų verslus bendrovė „INVL Technology“, kurios akcija pašoko 31 proc., o nuo metų pradžios jos kainos prieaugis sudaro net 79 proc. Tokį investuotojų entuziazmą lemia tai, kad šiais metais įmonė pradėjo turimų verslų pardavimo procesą. Pardavus turimus verslus, gautos lėšos bus paskirstytos įmonės akcininkams.
„Rinka spėja, kad investicijas pavyks realizuoti už sumą, kuri būtų panaši į grynųjų aktyvų vertę. Todėl akcijos kainos „nuolaida“, palyginus su grynųjų aktyvų verte, susitraukė nuo 48 proc. 2023 m. pabaigoje iki 7 proc. rugsėjo pabaigoje“, – komentuoja V.Lapė.
„INVL Technology“ valdomas investicijas planuoja parduoti vėliausiai iki 2026 m. liepos vidurio.
„Baltic Horizon“ bando atsispirti nuo dugno
Po beveik trejus metus trukusio kritimo, investuotojų dėmesį patraukė estiškas nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon“, valdantis komercinių objektų ir Lietuvoje. Per praėjusį ketvirtį fondo vienetų kaina pašoko 22 proc., o tam impulsą davė privataus platinimo metu pritraukti 6,3 mln. eurų nuosavo kapitalo.
„Tai leido fondui, kenčiančiam nuo aukšto skolos lygio ir 2023 m. išleistų brangių obligacijų, reikšmingai pagerinti balanso situaciją“, – pastebi V.Lapė.
Anot eksperto, dabar „Baltic Horizon“ galės dar labiau susikoncentruoti į kitos verslo problemos – išaugusių laisvų plotų valdomuose pastatuose, sprendimą.
Išaugęs pieno perdirbėjų pelningumas
Trečiąjį ketvirtį tarp labiausiai brangusių Baltijos akcijų buvo ir Lietuvos pieno perdirbėjai: geriausiai iš jų pasirodė Vilkyškių pieninės ir „Žemaitijos pieno“ akcijos, augusios po 19 proc. Kitos dvi pieno bendrovės fiksavo mažesnius padidėjimus – „Pieno žvaigždžių“ ir „Rokiškio sūrio“ akcijos pabrango atitinkamai 9 proc. ir 6 proc.
„Investuotojų susidomėjimą skatino toliau gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai. Tiesa, „Pieno žvaigždės“ buvo vienintelė bendrovė iš keturių, kurios pirmo pusmečio rezultatai rodė neigiamą tendenciją. Nors jos pajamos augo 4 proc., grynasis pelnas susitraukė 17 proc. palyginus su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu. Kiti trys pieno perdirbėjai sugeneravo įspūdingus pirmojo pusmečio rezultatų šuolius“, – komentuoja „Swedbank“ atstovas.
„Rokiškio sūrio“ grynasis pelnas išaugo 3,5 karto, Vilkyškių pieninės – daugiau nei dvigubai, „Žemaitijos pieno“ – 65 proc.
„Augos“ akcijų kainos krytis
Per praėjusį ketvirtį didžiausią kainos sumažėjimą „Nasdaq Baltic“ patyrė žemės ūkio įmonių grupės „Auga“ akcija. Investuotojams nerimaujant dėl skolų refinansavimo ir užsitęsusių nuostolių, jos kaina biržoje susitraukė 54 proc. Rinka mato riziką dėl artėjančio 20 mln. eurų obligacijų išpirkimo šį gruodį, o susirūpinimą dar labiau paskatino rugpjūčio pabaigoje pasirodžiusi naujiena, kad įmonių grupė per „Mintos“ platformą pasiskolino už 14 proc. palūkanas.
„Paskutiniai bendrovės finansiniai rezultatai investuotojų taip pat nenudžiugino. Pirmąjį metų pusmetį „Auga“ patyrė beveik 7 mln. eurų grynojo nuostolio, kas buvo šiek tiek mažiau nei beveik 9 mln. eurų grynasis nuostolis per tą patį laikotarpį prieš metus“, – pastebi V.Lapė.
Rugsėjo pradžioje bendrovė paskelbė daugiau nei du kartus mažinanti šių metų EBITDA prognozę nuo 23,3 mln. iki 11,5 mln. eurų. Visos šios problemos nulėmė tai, kad įmonė, kurios rinkos kapitalizacija dar 2023 m. pirmoje pusėje siekė 100 mln. eurų, dabar yra vertinama mažiau nei 30 mln. eurų.
Toliau pardavinėtos „Novaturo“ akcijos
Kelionių operatorius „Novaturas“ buvo antra labiausiai atpigusi akcija tarp didesnių bendrovių. Per trečiąjį ketvirtį jos kaina smuko 27 proc., o nuo metų pradžios yra sumažėjusi jau 54 proc. Rugpjūtį įmonė pranešė, kad 2024 m. antrąjį ketvirtį patyrė 2,3 mln. eurų grynojo nuostolio, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo uždirbusi 2,3 mln. eurų grynojo pelno.
„Novaturas“ argumentuoja, kad tokį didelį rezultatų pokytį nulėmė reikšmingai išaugusi konkurencija Baltijos šalių išvykstamojo turizmo sektoriuje, ypač populiariausiose vasaros kryptyse, tokiose, kaip Turkija ir Graikija.
„Infortar“ įgijo „Tallink“ kontrolę
Rugpjūtį Estijos investicijų bendrovė „Infortar“ užbaigė savanorišką siūlymą supirkti keltų operatorės „Tallink“ akcijas. Jo metu investuotojai pardavė 21,7 proc. visų akcijų. Šiuo sandoriu „Infortar“ įgijo „Tallink“ kontrolinį paketą – jos valdomų akcijų dalis išaugo nuo 46,8 proc. iki 68,5 proc.
„Toks aktyvus investuotojų dalyvavimas siūlyme nustebino, nes supirkimo kaina buvo apie 20 proc. mažesnė nei akcijų rinkos kaina (eliminavus būsimus dividendus) prieš pranešimą apie planuojamą supirkimą“, – sako „Swedbank“ atstovas.
Net ir pasibaigus supirkimo etapui spaudimas akcijoms išliko – „Tallink“ akcijų kaina biržoje po truputį krito link 0,55 euro buvusios supirkimo kainos. Tai reiškia, kad viena labiausiai brangusių Baltijos akcijų per 2023-uosius per pirmus 9 šių metų mėnesius nusmuko 16 proc.
„Ignitis“ išlieka populiariausia akcija
Kaip pastebi V.Lapė, aktyviausiai prekiautų akcijų penketuko sudėtis išliko tokia pati kaip ir antrąjį ketvirtį, tik šiek tiek persistumdė vietos. Nė viena iš šio penketuko neužfiksavo augusios apyvartos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ antrą ketvirtį iš eilės išliko populiariausia akcija Baltijos biržose. Jos apyvarta siekė 14 mln. eurų – 4 proc. mažiau nei per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. Energetikos bendrovė paskelbė ir išmokėjo dividendus už pirmąjį pusmetį, kurie, kaip įmonės dividendų politika numato, buvo 3 proc. didesni nei prieš metus ir sudarė 0,663 euro už akciją. Atsižvelgiant į apskaitos dieną buvusią kainą, tai sudaro apie 7 proc. siekiantį metinį dividendų pajamingumą.
Estijos bankas LHV išlaikė antros labiausiai prekiautos akcijos vietą bei sugeneravo 11 mln. eurų apyvartą, kuri buvo 15 proc. mažesnė nei prieš metus. Populiariausia 2023 m. pozicija Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Enefit Green“ fiksavo du kartus kritusį prekybos aktyvumą, kuris susitraukė iki 9 mln. eurų, ir liko trečioje penketuko vietoje. Šiaulių bankas su ketvirčiu smukusia apyvarta iki 8 mln. eurų liko ketvirtas, o penketuką užbaigė minėta Estijos keltų operatorė „Tallink“ su du kartus iki 7 mln. eurų sumažėjusia apyvarta.
