Nenuteisė teismas, nuteis prezidentė
Įtarimai apie „Rubicon“ juodąją buhalteriją, susijusią su kai kuriais garsiais politikais, buvo pareikšti prieš pirmalaikių prezidento rinkimų antrąjį turą. Tuomet dokumentai paimti ne tik „Rubicon“, bet ir keturių partijų būstinėse. Parlamentarai socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, socialliberalas Vytautas Kvietkauskas ir konservatorius Arvydas Vidžiūnas sulaukė įtarimų apie didelių kyšių iš „Rubicon“ gavimą. Su „Rubikon" sietas Vilniaus meras Artūras Zuokas net spruko į Lenkiją, bet vėliau grįžo ir pelnė „Abonento“ pravardę.
„Icor“ (tada – „Rubicon“) akcininkai Andrius Janukonis ir Darius Leščinkas yra kalbėjęsi apie važiavimą ir tarimąsi pas draugą „abonentą“, gyvenantį Užupio gatvėje. Juodojoje buhalterijoje fiksuota, kad „Abonentas“ 2001–2003 metais iš įmonės gavo per 2,2 mln. Lt.
Politikams įtarimai kainavo Seimo nario mandatus. Tuo metu „Rubicon“ iš balos išlipo praktiškai sausa.
V.Andriukaičiui, V.Kvietkauskui ir A.Vidžiūnui įtarimai kainavo Seimo nario mandatus. Tačiau politikai nebuvo nuteisti. Tuo metu „Rubicon“ iš balos išlipo beveik sausa. Labiausiai nukentėjo tuomet kratas partijų būstinėse inicijavęs tuometis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas, kurį prezidentas Valdas Adamkus privertė pasitrauti iš pareigų.
Pokalbių bei dokumentų, rodančių korupcinius „Rubicon“ ryšius su politikais, būta ir daugiau, įtarimų šleifas paskui „Rubicon“ driekėsi beveik šešerius metus, kol Generalinė prokuratūra galiausiai nutraukė bylą.
Nubausti buvo tik „Rubicon“ akcininkai Andrius Janukonis ir Darius Leščinskas, bei politikas A.Zuokas už bandymą papirkti Vilniaus miesto tarybos narį Vilmantą Drėmą, kad jis per sostinės mero rinkimus savo balsą atiduotų A.Zuokui, o ne jo konkurentui.
Nutraukus tyrimą dėl „Rubicon“ juodosios buhalterijos, iš bendrovės pasitraukė trys grupės akcininkai – Rimantas Bukauskas, Arūnas Mačiuitis ir Remigijus Lapinskas. „Rubicon“ skilo ir tapo „Icor“.
Nepaisant to, „Icor“ vis dar yra baubas. Ketvirtadienį metinį pranešimą Seime skaičiusi prezidentė bendrovę apibūdino kaip didesnę plėšikę nei „Gazprom“. Tačiau „Gazprom“ yra Rusijos užsienio politikos ginklas, o „Icor“ veikia pagal Lietuvos įstatymus.
Nepaisant to, „Icor“ vis dar yra baubas. Ketvirtadienį metinį pranešimą Seime skaičiusi prezidentė bendrovę apibūdino kaip didesnę plėšikę nei „Gazprom“.
Kainas tvirtina valstybė
„Icor“ grupei priklauso apie 70 įmonių, kurios dirba penkiose pagrindinėse veiklos srityse. Jai priklauso komunalines paslaugas teikianti „City Service“, dvi energetikos milžinės „Axis Industries“ ir „Bionovus“, nekilnojamojo turto agentūra „Realco“ ir „Vichy“ vandens parkas.
„Šis darinys su nuolat besisukančiais skaitikliais apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazprom“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Po šių D.Grybauskaitės žodžių A.Janukonis atsikirto prezidentei, kad „Icor“ nei šilumos, nei vandens gyventojams netiekia. „City Service“ prižiūri Vilniaus daugiabučius, „Axis industries“, be biokuro, užsiima ir vandens ir šilumos apskaitos priemonių bei automatizuotų šilumos punktų gamyba, o „Bionovus“ užima didelę dalį biokuro, naudojamo šilumai gaminti, rinkos.
Bendras „City Service“ administruojamų pastatų plotas Lietuvoje sudaro apie 11,4 mln. kvadratinių metrų (apie 13,4 proc. visų Lietuvos daugiabučių).
Maždaug tiek pat kvadratinių metrų Vilniuje aptarnauja ir „Vilniaus energija“. Dėl pastarosios įmonės veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pernai pradėjo tyrimą, paėmė ir dalį „City Service“ dokumentų dėl 2002 metais pasirašytos sutarties.
BNS rašė, kad Generalinė prokuratūra vėl kėlė klausimą, ar „City Service“ 2002 metais turėjo teisę būti tarpininke tarp Vilniaus švietimo įstaigų ir „Vilniaus energijos“. Ikiteisiminis tyrimas dar nėra pasibaigęs, apie jį neteikiama jokių žinių.
Tuo metu vandens ir šilumos, smarkiai patuštinančios gyventojų kišenes, kainos yra reguliuojamos valstybės.
Energiją teikiančios įmonės teikia reikalingus dokumentus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). Jei VKEKK įtaria, kad kainos yra nepagrįstos, tvirtina mažesnę arba didesnę kainą, nei siūlo pati įmonė.
Tai reiškia, kad energijos kainas kontroliuoja pati valstybė. Jei kainos yra per didelės, valstybė gali su jomis nesutikti ir tvirtinti mažesnes.
