„Kiek mes dabar bendraujame su EK (...), kokias dabar turime indikacijas iš ES,panašu tikrai į tai, kad tokią pateiktą socialinio modelio projekciją būtų galima traktuoti kaip struktūrinę reformą. EK skaičiavimais, mūsų struktūrinis deficitas yra 1,3 proc., mes skaičiuojame 1,2 proc., nes projektas EK pateiktas be PVM lengvatos šilumai“, – trečiadienį svarstant 2017 metų valstybės biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė R.Budbergytė.
„Šitie kaštai, kuriuos mes dabar prisiimtume – apie 250 mln. eurų, mūsų supratimu – tas 0,6 proc., Europos Komisija tikrai, mes tikimės, duotų išlygą, kad de jure mes galėtume būti nepažeidę ir savo konstitucinio fiskalinio drausmės įstatymo ir, kas svarbiausia, Europos Sąjungos reglamento“, – sakė R.Budbergytė.
Finansų ministerijos departamento direktorė Irma Lazickienė informavo, kad nustačiusi pažeidimų, EK finansinių sankcijų iš karto netaikytų.
„Jeigu bus apskaičiuota, kad nukrypstame, mes gausime rekomendacijas padaryti pakeitimus biudžete ar imtis kitų priemonių, kad tuos nukrypimus ištaisytume, o realios sankcijos atsiranda jau tada, kai tie nukrypimai atsiranda“, – komitete sakė ji.
Pasak jos, jeigu Lietuva „neįvykdys socialinio modelio, nebus ir išlaidų jam“.
„Bet jeigu mes turime kitas panašias išlaidas, kokios yra numatytos socialiniame modelyje, be socialinio modelio, tada jau būtų didesnės išlaidos, didesnis deficito nukrypimas nuo nustatytų limitų“, – teigė I.Lazickienė.
EK atstovas Lietuvoje Jonas Rasimas patikino, kad sankcijos už biudžeto formavimo pažeidimus Lietuvai galėtų grėsti anksčiausiai nuo 2018 metų.
Pasak konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, svarbu, kokios pasekmės grėstų Lietuvai, jeigu jai bus „išrašyta bauda“.
„Jeigu kokiai Italijai ar Prancūzijai, kaip didelėms valstybėms, EK gali pažiūrėti pro pirštus į fiskalinės drausmės dalykus, tai ant tokių mažiukių, kaip Lietuva, atsigros už visus italus ir kitus... Tai reiškia mūsų brand'o, mūsų vardo, kaip fiskališkai atsakingos valstybės, dalinis praradimas. O iš to toliau eina sekantys dalykai – ir reitingai ir visa kita, ko dabar iš karto negalima įvardinti materialiai. Kai mus pradės linksniuoti kaip valstybę, kuri nesusitvarkė, šalia kokių dar atsipalaidavusių, bus liūdniau negu tik bausmės parašymas“, – kalbėjo A.Kubilius.
R.Budbergytė atšovė, kad kitų metų kovo mėnesį EK Lietuvai gali pasiūlyti koreguoti 2017 metų biudžetą.
„Jeigu nepataisysime, tikrai prarasime reputaciją“, – teigė laikinoji ministrė.
Lietuva EK prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Šios planuojamos išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Valstiečiai“ žada vienos socialinio modelio dalies – Darbo kodekso – įsigaliojimą atidėti pusei metų – per tą laiką jis būtų koreguojamas. Taip pat svarstoma galimybė atidėti visą naują socialinį modelį.
Būtent dėl šio modelio įgyvendinimo kaštų Lietuva rizikuoja nevykdyti valdžios sektoriaus struktūrinio deficito rodiklio – jis gali siekti 1,3 proc. (iš jų socialiniam modeliui tenka 0,5 proc.), taip pat nukrypsta ir nuo šių metų pavasarį patvirtintoje Stabilumo programoje numatyto vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc. deficitas). Jei šias išlaidas būtų leista priskirti struktūrinei reformai – pagal ES teisę Lietuvos maksimali leistina struktūrinio deficito riba padidėtų nuo 1,1 proc. iki 1,6 proc. ir Stabilumo bei augimo pakto reikalavimai nebūtų pažeisti.
Europos Komisija praėjusią savaitę jau įspėjo Lietuvą dėl galimo pažeidimo ir nurodė, kad socialinis modelis bus vertinamas, kai naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks 2017 metų biudžeto projektą, o galutinis vertinimas bus pateiktas tik kartu su 2017 metų stabilumo programos vertinimu – kitų metų pavasarį.
Tuo metu Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad dabartinis biudžeto projektas pažeidžia Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, pagal kurį kitų metų struktūrinis balansas turi būti nors 0,1 punkto geresnis nei šiemet (planuojamas 0,9 proc. deficitas). Valstybės kontrolė atlikdama savo vertinimą neturi galimybės atsižvelgti į ES teisės nuostatas, susijusias su struktūrinės reformos vykdymo išlyga, kadangi jos nėra pilnai perkeltos į Lietuvos teisę.
