Nuo sausio 1 dienos dirbantys pagal autorinę sutartį „Sodrai“ mokės mokesčius ne nuo pusės, o nuo visų pajamų. Tai galioja tiems, kurie neturi darbo sutarčių. Tokie pokyčiai atsirado kartu su „Sodros“ mokesčių pakeitimais, kuriems pritarė šios kadencijos Seimas.
Piešia liūdną ateitį
Knygos brangs, jų tiesiog neapsimokės leisti. Man atrodo, kad pasekmės žada būti liūdnos, – nerimauja A.A.Jonynas.
„Gal tie, kurie kelia mokesčius, mano, kad mes daug uždirbame? Dabar gali keiktis, verkti, bet kas nuo to pasikeis? Blogai vertinu tokį mokesčių pakėlimą, nes nemanau, kad leidyklos padidins atlygius“, – 15min sakė rašytojas Sigitas Parulskis, vertindamas naujieną apie didesnius „Sodros“ mokesčius.
„Mokesčiai dvigubėja, bet socialinės garantijos – ne. Galiu garantuoti, kad knygos Lietuvoje brangs“, – teigė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Rasa Matulevičienė.
O situacija tik blogėja. 2015 m. Lietuvoje iš viso buvo išleista 3410 naujų pavadinimų knygų lietuvių ir kitomis kalbomis, kai 2008 m. šis rodiklis siekė 5480.
„Naujojo autorių apmokestinimo modelio, mokesčių didinimo pasekmių neišvengsime: dar brangs knygos ir mažės jų prieinamumas; bibliotekos įsigis mažiau naujų ir populiarių knygų; sumenks autoriams išmokama autorinio atlyginimo dalis; bankrutuos dalis leidyklų; lietuvių autorių knygos taps visiškai nekonkurencingos palyginti su verstinėmis“, – piešia liūdną ateitį Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida V.Dobkevičiūtė.
„Bus labai rimtų pasekmių“, – pridūrė ir Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas.
Pasigedo paaiškinimų
Rašytojai ir vertėjai šiomis dienomis puolė aiškintis, kaip konkrečiai jų finansus paveiks papildomas apmokestinimas. Tvarka pasikeitė nuo sausio 1-osios, o „Sodros“ mokesčių pakeitimus inicijavo dar buvusi valdžia. Dabartinis parlamentas šiuos pakeitimus tik galutinai priėmė, tačiau jokio išaiškinimo nepateikė.
„Varinėja vieni pas kitus. Einu į „Sodrą“ – siunčia į Mokesčių inspekciją, iš ten – į Darbo inspekciją. Niekas negali paaiškinti dėl socialinių garantijų“, – piktinosi R.Matulevičienė. Jai, pavyzdžiui, neaišku, kada nedarbingumo išmokos tokiais atvejais priklauso vertėjams.
Nevadina mokesčių kėlimu
Tačiau „Sodros“ atstovai mano, kad kūrėjai be reikalo piktinasi ir naujų pokyčių net nevadina mokesčių pakėlimu.
„Dirbantiesiems pagal autorines sutartis draudimo apsaugos nesikeitė, nesikeičia ir mokesčių tarifai – suvienodinama mokestinė bazė“, – 15min teigė „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis.
Jis paaiškino, kad anksčiau žmonėms, dirbusiems pagal autorines sutartis ir turėjusiems darbo sutartis, įmokos buvo skaičiuojamos nuo 100 proc. pajamų, o neturintiems darbo sutarčių – nuo 50 proc.
„Dabar šios nuostatos neliko ir mokestinė bazė buvo suvienodinta“, – teigė jis.
Taigi tai paveikė tik tuos, kurie gyvena tik iš autorinių sutarčių. Tiesa, tiems, kurie dabar kyla mokesčiai, didėja ir jų draudžiamosios pajamos, taigi – ir bazė, nuo kurios jiems skaičiuojamos išmokos. „Todėl, gaunantieji pajamų, kurios neviršija įstatymuose, apibrėžiančiuose skirtingų išmokų mokėjimą, numatytų lubų, nuo šiol galės gauti ir didesnes išmokas. Draudimo apsaugų nedaugėja, tačiau potencialiai auga pagal tas pačias garantijas galimų gauti išmokų dydžiai“, – pridūrė „Sodros“ atstovas.
Mokesčius perkels ant menininkų
O tokie, pavyzdžiui, yra vertėjai. Buvusioji valdžia siekė, kad jie būtų labiau socialiai apdrausti. Tačiau patys vertėjai tokiais sausio 1-ąją nepasijuto.
„Teoriškai, pavyzdžiui, priklausytų ir nedarbingumo, ir atostogų išmokos, bet praktiškai – ne“, – teigė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė R.Matulevičienė.
Ji paskaičiavo, kad, pavyzdžiui, jei vertėjas sudera išversti knygą už 1000 eurų, leidyklai reiks pakloti 1426 eurus. Taigi iš esmės tiek pat, kiek ir etatiniam darbuotojui. Taigi daugiau mokesčių teks mokėti leidykloms.
„Tačiau šios visą naštą, žinoma, perkels kūrėjui. Tad į rankas gaunama suma menininkui sumažės. Tuo pačiu metu, kai kultūros darbuotojams auga atlyginimai, senjorams – pensijos, o dirbantiesiems – minimali alga“, – dėstė ji.
Ar ji mano, kad vertėjai nenusipelno būti daugiau apdrausti? „Kiekvienas žmogus, kas jis bebūtų, gali draustis papildomai – tiek pensijai, tiek sveikatos apsaugai. Kodėl tai turi būti prievarta?“ – piktinosi R.Matulevičienė.
Naudojosi spraga?
Ar tikrai menininkų, kūrėjų pasaulis visada yra sąžiningas mokesčių klausimu? Atsakomybės klausimą galima kelti ir patiems kūrėjams. Kai per krizę buvo pakelti mokesčiai dirbantiems pagal autorines sutartis, didelė dalis kūrėjų pradėjo pasirašinėti licencines sutartis. O nuo jų turėdavo susimokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
„Šią spragą surado leidyklų teisininkai, o valdžia tai toleravo“, – neslėpė R.Matulevičienė. Tačiau nuo sausio 1 dienos licencinės sutartys prilyginamos autorinėms, taigi mokesčiai suvienodėja.
Dirbantiems pagal autorines sutartis negalioja Darbo kodeksas, tad ir jo garantijos ar privilegijos tokiems žmonėms negalioja.
Leidybos verslui – vis sunkiau
Rašytojų sąjungos pirmininkas A.A.Jonynas įsitikinęs, kad liūdnų pasekmių mokesčių pakitimai turės knygų leidybai. „Knygos brangs, tiesiog neapsimokės jų leisti. Man atrodo, kad pasekmės gali būti liūdnos“, – 15min sakė jis.
Įmonių rizikingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ analitikai leidybos verslui irgi nepiešia gražios ateities. Didesni mokesčiai, prasta demografinė situacija, užsienio investicijų stoka, piratavimas ir nepasverti teisės aktai gali rimtai stabdyti trapų leidybos sektoriaus augimą ateityje, teigia „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė.
„Lietuvos leidybos rinkos dalyvių skaičius, remiantis įvairiais šaltiniais, gerokai varijuoja, – dėsto A.Rauktytė. – Jei skaičiuosime visus, kas turi tarptautinį knygos numerį ISBN – tokių bus per tris tūkstančius. O įmonių ir organizacijų, užsiimančių knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybine veikla, 2015 m. buvo 445. Lyginant su ankstesniais metais šis skaičius šiek tiek ūgtelėjo, tačiau šiose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičius pastaruoju metu tik traukėsi.“
Knygų leidyklų, kurios išleidžia daugiau negu 10 naujų pavadinimų knygų per metus ir formuoja knygų leidybos turinį, turime tik apie 70.
„Žvelgdami į pastaruoju metu augusią knygų ir brošiūrų leidybą galėtume puoselėti trapias viltis, kad artimiausiu metu stebėsime ir pajamų augimą, – teigia „Creditreform Lietuva“ analitikė. – Tiesa, dar neseniai mažėjusios išlaidos gamybai greičiausiai vėl didės dėl ekonomistų prognozuojamo aktyvesnio kainų augimo. O ypač neigiamai leidėjų būklei grasina atsiliepti ir nuo šių metų panaikintos lengvatos meno kūrėjams bei net keletą kartų padidinti mokesčiai.“
Jau dabar fiksuojamas ir pirkėjų įsiskolinimo didėjimas, 2016 m. kiek pagausėjo įmonių, kurios tarp veiklų nurodo ir leidybą, turto areštų.
