Tada rusija pradėjo karą Ukrainoje, dėl kurio pasikeitė tiekimo grandinės, buvo prarastos pigios žaliavos ir energija, o atsinaujinęs Izraelio ir Hamas karas turėjo įtakos Raudonosios jūros prekybos keliams. Kitaip tariant, viena nelaimė vijosi kitą. Atsižvelgiant į visa tai, nenuostabu, kad Europos ekonomikai šiuo metu sekasi ne itin gerai. Tačiau ar galima tikėtis pagerėjimo?
Didžiausių ES valstybių ekonomika turi problemų ir tai nėra susiję su pramone
Numatoma, kad Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikos augimo tempai šiais metais svyruos nuo 0 iki 1 proc. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kuo didesnę dalį šalies BVP sudaro pramonė, tuo didesnės problemos.
Vokietija su didelėmis problemomis susiduria dėl daug energijos naudojančio gamybos sektoriaus. Ekonomikos modelis, kuris rėmėsi pigiomis rusiškomis dujomis, šiandien nebeveikia.
Visgi, tokią hipotezę paneigia Lenkija ir Rumunija, kur pramonės (įskaitant statybą) dalis sudaro atitinkamai 28 proc. ir 29 proc. (2022 m. duomenys). Tačiau Europos Komisijos šių metų ekonomikos augimo prognozės Lenkijai tesiekia 2,7 proc., o Rumunijai – 2,9 proc.
Nyderlanduose, remiantis tomis pačiomis prognozėmis, ekonomika turėtų augti tik 0,4 proc., nors pramonės dalis ten sudaro tik 19,5 proc. Na, o Lietuvoje, kurioje pramonės dalis yra didesnė – 25,7 proc., prognozuojamas 2,1 proc. ekonomikos augimas. Tad pramonė čia ne prie ko ir ramesni laikai artimiausiu metu, ko gero, neateis.
„The Economist“ nurodo tris sukrėtimus, kurie artimiausiu metu laukia Europos. Vienas iš jų – būtent energetinis sukrėtimas, kurį jau patiria nuo rusijos priklausiusios šalys, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija.
Augančios Kinijos ambicijos kelia pavojų ir Europai
Antrasis sukrėtimas susijęs su Kinijos ekonominių ambicijų augimu. Šių metų kovo mėnesį Kinijos premjeras Li Qiangas paskelbė, kad Kinija vis daugiau investuos į naujus žaliųjų technologijų projektus.
Tradicinį Kinijos drabužių, baldų ir mašinų „eksporto trejetuką“ pakeis naujas trejetukas: saulės baterijos, elektromobiliai ir ličio baterijos.
2023 m. 9 proc. visų Europoje parduodamų visiškai baterijomis varomų elektromobilių buvo pagaminti Kinijoje, nors dar 2019 m. ši dalis sudarė vos 0,5 proc., o 2021 m. – 3,4 proc. Tai – labai ryškus augimas. Europos Komisijos duomenimis, numatoma, kad iki kitų metų pabaigos šis rodiklis pasieks 15 proc.
Antrasis sukrėtimas susijęs su Kinijos ekonominių ambicijų augimu.
Be to, Kinija kontroliuoja 66 proc. vėjo jėgainių elektros generatorių rinkos (2022 m. duomenys) ir 80 proc. saulės baterijų rinkos. Remiantis prognozėmis, 2025 m. net 79 proc. visų elektromobilių ličio baterijų bus pagaminama Kinijoje.
Šie pavyzdžiai svarbūs, nes juose minimi sektoriai, kuriuose Europa nori pirmauti ir į ką buvo aktyviai investuojama. Būtent žalioji energetika turėjo būti Europos nauja dominuojanti sritis. Tačiau šiuo metu perėjimui prie žaliosios energetikos dažnai perkama įranga ir technologijos tiekiamos iš Kinijos. Daugelyje sričių Kinija iš esmės užima monopolinę padėtį.
Donaldas Trumpas gali visiškai pakeisti Europą
Trečias sukrėtimas, paveikęs (ir ateityje galimai dar labiau paveiksiantis) Europą, yra vadinamasis Trumpo sukrėtimas. Realu, kad Donaldas Trumpas taps naujuoju JAV prezidentu ir tęs tą pačią politiką, kurią vykdė ankstesnio prezidentavimo metu.
Jo tikslas buvo apsaugoti vidaus rinką, todėl buvo įvestos įvairios apsauginės prekybos politikos priemonės, kuriomis buvo siekiama apsaugoti JAV gamintojus. Dėl to kilo vadinamasis JAV ir Kinijos prekybos karas, kuris netiesiogiai paveikė ir ES ekonomiką.
D.Trumpas tiesiogiai nenustatė muitų Europos šalių prekėms, tačiau jis apsaugojo tam tikrų kategorijų prekes nuo pigių kiniškų produktų, o jei europiečiai eksportavo panašias prekes į JAV, jos taip pat nukentėdavo.
D.Trumpas pasisakė prieš bet kokius kolektyvinius laisvosios prekybos susitarimus, o pirmenybę teikė dvišaliams susitarimams. Taip pat nežinome, kokią įtaką jo prekybos politikai turės Europos partnerių gynybos išlaidų dalis BVP. Bet kokiu atveju, šiais klausimais jis yra padaręs gana griežtų pareiškimų.
Europos dėmesys ekologijai kainuos
Turime pakalbėti ir apie perėjimą prie ekologijos, nes žvelgiant į šiandieninius ES planus dėl įvairiausių reglamentų ir ataskaitų teikimo, sunku įsivaizduoti situaciją, kai ekologinio perėjimo įgyvendinimas nesukels įmonėms papildomų išlaidų.
Bet koks kišimasis į rinkos veikimą, kad ir kokie kilnūs būtų tikslai, paprastai didina įmonių sąnaudas. Dabartinė padėtis Europoje rodo, kad ekologiška veikla verslui yra naudinga tik tuo atveju, jei ji subsidijuojama. Geras pavyzdys – Estijos vėjo energetikos bendrovės, kurios prarastų savo pelningumą, jei tik nebeliktų subsidijų.
Kitas pavyzdys galėtų būti žemės ūkis, kuriame ekologiškos produkcijos pasiūla taip išaugo, kad supirkimo kainos sumažėjo, ir ūkininkui nebėra naudinga auginti maisto produktus be cheminių medžiagų.
Geopolitinės rizikos tik auga
Panašu, kad rusijos sukeltas karas gali užsitęsti dar kelerius metus, o Izraelio ir Hamas konfliktas taip pat nėra išspręstas. Neseniai įvykęs Irano raketų išpuolis prieš Izraelį rodo, kad šis karas gali dar labiau paaštrėti.
Yra ir rizika, kad Azijoje gali kilti naujas konfliktas. Užsimenama apie grėsmingus Kinijos veiksmus Taivano atžvilgiu. Atsižvelgiant į Taivano dalį pasaulinėje elektronikos rinkoje, susijusioje su lustų gamyba, tokio konflikto pasekmės sukeltų didžiulių problemų.
Baiminamasi ir dėl rusijos karo plitimo Europoje. Daugelis šalių, ypač Baltijos šalys, aktyviai didina savo gynybos biudžetą, o tai reiškia, kad mažiau lėšų skiriama kitoms reikmėms. Nors mūsų saugumas dėl to išaugs, ekonominis potencialas bus kiek mažesnis.
Ekonominis neapibrėžtumas mūsų artimiausiu metu nepaliks
Ateities neapibrėžtumas tiek dėl mūsų saugumo, tiek dėl ekonomikos tik auga. Bet koks neužtikrintumas dėl ateities savo ruožtu mažina ir verslininkų norą investuoti. Tas pats pasakytina ir apie namų ūkių vartojimo elgseną.
Kaip Europa su šia problema gali kovoti ir gerinti savo padėtį? Visų pirma, ekonominė politika turėtų užtikrinti namų ūkių ir įmonių saugumą – kad ir kas benutiktų, valstybė, prireikus, turėtų ateiti į pagalbą ir suteikti paramą. Apie saugumo garantijas turėtų būti informuojamas ir išorinis pasaulis. Dabar, kai Baltijos jūra iš esmės tapo NATO vidaus jūra, tai neturėtų būti labai sunku.
Garantijų suteikimas ir politinis stabilumas galiausiai padidins įvairius pasitikėjimo rodiklius. Augant pasitikėjimui, didės investicijos ir vartojimas, o tai suteiks ekonomikai naują impulsą.
