Raul Eamets. PVM kėlimas Estijoje apsunkins žmonių gyvenimą – o kaip būtų Lietuvoje?

Ši priemonė Estijoje dar nėra oficialiai patvirtinta ir šiuo metu yra aktyviai diskutuojama. Kalbos apie galimą PVM didinimą vis nenutyla ir Lietuvoje. Tiesa, Lietuvoje svarstoma apie šio mokesčio didinimą tik 1 proc. punktu – iki 22 proc. Ar tai – geras sprendimas? Jis tikrai – lengviausias, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į rizikas, kurios išryškėjo Estijoje, bei galimas alternatyvas.

PVM kėlimas didina infliaciją, tačiau Estija darė ir daugiau

Neseniai paskelbtoje ekonominėje prognozėje Estijos bankas nurodo, kad šiandien planuojami ekonominės politikos sprendimai artimiausiais metais sumažins Estijos žmonių ekonominę gerovę. Mokesčių pakeitimai reikš didesnį kainų augimą, didesnį nedarbą, mažesnį ekonomikos augimą ir realaus darbo užmokesčio mažėjimą 2026 m.

Verta pažymėti, kad didelę neigiamo poveikio dalį šalyje sudaro ir sudėtingos mokesčių priemonės. Estijoje ne tik didinamas PVM, bet ir akcizai, įvedamas automobilių mokestis, 2 proc. didinamas gyventojų pajamų mokestis, kuris mokamas nuo pirmo uždirbto euro, ir 2 proc. didėja pelno mokestis.

Nors šalies centrinis bankas prognozuoja minus 0,4 proc. nuosmukį šiemet, Finansų ministerija prognozuoja ryškesnį – minus 1 proc. nuosmukį. Kitiems metams Estijos centrinis bankas prognozuoja 1,9 proc. augimą, o Finansų ministerija – 2,1 proc. augimą.

Manau, visi neabejotinai pajaus, kad PVM padidinimas paskatins infliaciją. Finansų ministerijos prognozėmis, mokesčio pakėlimas padidins infliaciją 1 proc. punktu. Pagal bazinį scenarijų buvo numatyta 4,2 proc. infliacija, tačiau padidinus mokesčius, tikima, ji padidės iki 5 proc. Estijos banko prognozėje teigiama, kad 2025 m. padidinti mokesčiai sudarys apie 50 proc. infliacijos, o 2026 m. – apie 40 proc.

Lietuvos situacija stabilesnė

Visgi, pakėlus PVM, Lietuvoje situacija neatrodytų taip nykiai. Atvirkščiai – PVM pakėlimas, ko gero, būtų į naudą, nors kritikos bei baimių sulauktų ir šis sprendimas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingai nei Estijoje, Lietuvos infliacija sumažėjo ir jau pasiekė normą, o BVP augimas atrodo perspektyvus. Jei norima nedidinti skolos naštos ir siekiama išlaikyti biudžeto balansą, PVM didinimas yra gana priimtina idėja.

Net ir 1 proc. punktu pakilusi infliacija Lietuvoje nesukeltų didelių problemų ir neturėtų stabdyti Lietuvos ekonomikos – Lietuva ne tik šiuo metu yra stabilesnėje ekonominėje padėtyje, nei Estija, bet čia taip pat nėra kalbama apie lygiagrečiai vykdomus kitus mokesčių didinimus, kaip tai daroma kaimyninėje šalyje.

Be abejo, gyventojai taip pat baiminasi dėl PVM pakėlimo, nes visa mokestinė našta galiausiai būtų užkrauta ant galutinio pirkėjo, t. y. – paprasto gyventojo, pečių. Apie tai Lietuvoje ypač daug kalbėjo smulkiojo verslo atstovai. Kadangi tai yra tiesa, PVM kėlimas nėra idealus variantas, siekiant pritraukti daugiau lėšų į biudžetą.

Reikėtų apsvarstyti ir alternatyvas

Jeigu pagrindinis valstybės biudžeto didinimo tikslas yra gynybos biudžeto didinimas, geras sprendimas būtų išleisti gynybos obligacijas, kaip tai Lietuvoje nuspręsta daryti nuo spalio 1 d.

PVM didinimas, žinoma, yra lengviausias variantas biudžeto didinimui, tačiau valstybinių obligacijų išleidimas gynybos biudžeto didinimo tikslais yra dažniau palaikomas ekspertų, nors sunku pasakyti, kiek Lietuvoje šios obligacijos su 2 proc. pajamingumu susilauks dėmesio.

Verslininkai taip pat yra rašę kreipimąsi į Lietuvos Vyriausybę dėl specialios paskolos gynybos biudžetui didinimo. Nors po 2008 m. žodį „skola“ rinkėjai visada tapatina su didžiule rizika ir negatyvu, manau, kad šiuo metu skolinimasis taip pat atrodo kaip palankus pasirinkimas. Valstybėms skolintis yra normalu, ypač kai lėšų prireikia staigiai ir tokiam svarbiam valstybės aspektui kaip gynyba.

Tačiau tiek obligacijų išleidimas, tiek paskola yra sudėtingesni sprendimai. Tad jeigu ieškoma paprastos išeities, Lietuva iš tiesų galėtų eiti Estijos pėdomis – Lietuvos padėtis tam yra daug geresnė nei Estijos. Baimintis panašaus scenarijaus kaip Estijoje ar netgi recesijos Lietuvai dėl pakelto PVM nereikėtų, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiti lėšų į biudžetą pritraukimo būdai naštą visiems visuomenės sluoksniams paskirstytų geriau nei PVM kėlimas.