Dėl klimato pokyčių gali išnykti musoniniai lietūs liepos–rugsėjo mėnesiais, kurie sudaro 70 proc. viso Indijos lietaus kiekio. Maža to, šalies upės priklauso nuo Himalajų ledynų, kuriems kyla ištirpimo rizika dėl šiltėjančios pasaulinės temperatūros.
Maža to, 150 mln. pakrantės zonose gyvenančių indų gali netekti namų dėl kylančio pasaulinio vandenyno lygio.
Kai kuri žala yra neišvengiama dėl didžiulių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių, išmetamų išsivysčiusiose šalyse. Dėl to nemažai indų klausia, kodėl būtent jų šalis privalo sumažinti anglies dvideginio išmetimą?
Nesutarimai tarp ekonominės plėtros ir būtinybės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį dažnai yra pagrindinė priežastis, kodėl nepavyksta suformuoti bendro išsivysčiusių ir besivystančių šalių fronto prieš klimato kaitą.
Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad Indijos gyventojų skaičius 2030 m. pasieks 1,5 mlrd. ir bus didesnis nei Kinijoje.
Jeigu Indija bandys išbristi iš skurdo nusispjaudama į išmetamųjų dujų ribojimą, t.y pasekti Kinijos pėdomis, tuomet pasaulis tikrai neteks vilties išvengti galima katastrofos.
