Vyriausybė pirmadienį pristatė ir pensijų sistemos pertvarką. Antroji pensijų pakopa iš esmės pasikeis. Dabar senatvės pensijai žmonės kaupia trimis būdais:
- Pats nekaupia ir visas viltis deda į „Sodrą“. Tokių žmonių Lietuvoje yra 441 tūkst.
- Du savo procentus iš „Sodros“ perveda į privatų pensijų fondą, tačiau savo lėšomis neprisideda, tai yra vadinamoji 2+0+0 formulė. Tokių žmonių Lietuvoje yra beveik 700 tūkst.
- Trečia grupė žmonių perveda privačiam pensijų fondui du savo „Sodros“ procentus, dar du procentus skiria nuo savo darbo užmokesčio, ir valstybė už tai dar skiria 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Tai yra vadinamoji 2+2+2 formulė. Tokių žmonių Lietuvoje yra per 600 tūkst.
Daugiau nei milijonas žmonių dabar turės spręsti, ką daryti – arba susitaikyti su mažesne senatvės pensija, arba pradėti kaupti papildomai. Tai reiškia, kad didės tokių žmonių išlaidos pensijai.
Tiesa, Vyriausybė paskaičiavo, kad dėl įvairių mokestinių pakeitimų atlyginimai po mokesčių padidės 45–55 eurais, todėl jau pačiam žmogui teks nuspręsti, ar papildomas pajamas tiesiog pravalgyti, ar skirti jas, pavyzdžiui, taupymui savo pensijai.
DAUGIAU APIE LAUKIANČIUS MOKESTINIUS POKYČIUS SKAITYKITE ČIA: Slėptos reformos: atlyginimai ir pensijos augs dešimtimis eurų, keičiasi antroji pensijų pakopa
Jeigu jūs kaupiate 2+2+2
Vyriausybė siūlo atsisakyti galimybės 2 proc. „Sodros“ pervesti į privatų pensijų fondą ir atitinkamai sumažinti „Sodros“ įmoką. Tačiau žmogus, kaupiantis papildomai, tokiu atveju jau privalės skirti nuo savo darbo užmokesčio 4 proc. ir gauti dar 2 proc. paramą iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, formulė keičiasi, bet skaičiai išlieka panašūs: vietoje 2+2+2 dabar siūloma 4+2 formulė. Tai reiškia, kad 600 tūkst. žmonių, kurie dabar kaupia pagal 2+2+2 sistemą, esminių finansinių pokyčių nepajus.
Beje, 4 proc. žadama pasiekti palaipsniui, per 5 metus.
O su kitomis grupėmis būsimų pensininkų – per 1,1 mln. žmonių – jau prasideda finansinė inžinerija.
Jeigu jūs kaupiate, bet ne savo lėšomis
Tarkime, kad esate vienas iš 700 tūkst. žmonių, kurie kaupia pensijai, bet tik „Sodros“ lėšomis. Jūsų „Sodros“ tarifas sumažės 2 proc., taigi šiek tiek padidės jūsų pajamos. Tačiau, jeigu norėsite kaupti papildomai, turėsite tai, ką sutaupysite, sumažėjus „Sodros“ tarifui, atiduoti pensijų fondui, pridėję dar 2 proc. nuo savo algos. Tokiu atveju, jeigu gaunate vidutinį darbo užmokestį, jūsų išlaidos pensijai išaugs kiek daugiau nei 17 eurų per mėnesį.
Jeigu nekaupsite visai, jumis senatvėje pasirūpins „Sodra“. Kadangi jūsų įmokos „Sodrai“ mažės, sumažės ir jūsų pensija.
Jeigu nekaupiate visai
Tarkime, kad esate vienas iš 441 tūkst. žmonių, kuris nekaupia pensijai papildomai. Jeigu ir toliau papildomai nekaupsite, 2 proc. sumažės jūsų įmoka „Sodrai“, taigi jums einant į pensiją dėl sumažėjusių įmokų sumažės ir „Sodros“ mokama pensija.
Jeigu dabar nekaupiate, bet nuspręsite kaupti pensijai jau netrukus, teks savo lėšomis iškart prisidėti 4 proc. (valstybė skirs dar 2 proc. VDU). Taigi, jeigu gaunate vidutinį darbo užmokestį, bet iki šiol nekaupėte pensijai, jūs jau turėsite papildomai per mėnesį išleisti beveik 35 eurus.
Pensijų fondams – tūkstančiai naujų klientų
Kol žmonės, visiškai nekaupiantys pensijai privačiai arba kaupiantys antros pakopos fonde tik 2 proc. nuo „Sodros“, turi apsispręsti, ar susitaikyti su mažesne pensija, ar su didesnėmis išlaidomis pensijai, privatūs pensijų fondai trina rankomis.
Mat Vyriausybė sugalvojo, kad visi savo lėšomis papildomai nekaupiantys asmenys iki 40 metų bus automatiškai įtraukti į papildomą kaupimą. Jie įtraukiami į sąrašus bus kas trejus metus tris kartus, viliantis, kad nepateiks prašymo nekaupti papildomai.
Tai reiškia, kad 156 tūkst. žmonių, kurie pensijai nekaupia ir tikisi išgyventi tik iš „Sodros“ išmokos, bei 283 tūkst. žmonių, kaupiančių papildomai, bet neprisidedančių prie kaupimo savomis lėšomis, automatiškai taps pensijų fondų klientais, jeigu nepareikš kitokio pageidavimo.
Todėl pensijų fondai, nors jiems ir bus liepta susimažinti pensijų fondų administravimo įkainius, tik trina rankomis.
Įsivaizduokime, kad visi 156 tūkst. žmonių iki 40 metų, kurie nekaupia pensijai, bus automatiškai įtraukti į pensijų fondus ir juose liks. Dabar fondai prie šių žmonių pinigų neprieina, o, jiems pradėjus kaupti, staiga gautų visai nemažą kąsnį – 6 proc. žmogaus pajamų. Jeigu toks žmogus uždirba vidutinį atlyginimą (870 eurų „ant popieriaus“), tai pensijų fondui jis skirs beveik 35 eurus, dar per 17 eurų pridės valstybė. Taigi apytiksliai nuo vieno tokio žmogaus per mėnesį pensijų fondui gali nubyrėti 54 eurai, o nuo visų, darant prielaidą, kad jie visi uždirba vidutinį atlyginimą ir pradeda kaupti, – per 9 mln. eurų, kuriuos pensijų fondai galėtų investuoti, administruoti ir taip užsidirbti.
Dabar įsivaizduokime, kad visi 283 tūkst. žmonių iki 40 metų, kurie kaupia pensijai tik 2 proc. „Sodros“, bus automatiškai įtraukti į pensijų fondus ir juose liks. Dabar pensijų fondai nuo tokio žmogaus, jeigu jis uždirba vidutinį atlyginimą, per mėnesį gauna 17,4 euro, kuriuos investuoja, administruoja ir taip užsidirba. Jeigu toks žmogus bus įtrauktas į papildomą kaupimą ir jame liks, jis pensijų fondui vietoje 17,4 euro mokės jau 35 eurus, dar 17,4 primes valstybė. Taigi anksčiau nuo iš šio žmogaus pensijų fondas gaudavo 17,4 euro, o dabar gaus jau per 52 eurus. Taigi, jeigu visi šioje grupėje esantys asmenys liktų pensijų fonde, per mėnesį jo įplaukos išaugtų beveik 10 mln. eurų.
Lietuvoje vidutinė „Sodros“ pensija, turint būtinąjį stažą, 2017 m. paskutinį ketvirtį siekė vos 301,74 eurą arba 43,7 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio („į rankas“).
Šiame straipsnyje atlikti skaičiavimai nuo viso atlyginimo iki mokesčių, tačiau Vyriausybė siūlo sujungti dardavio ir darbuotojo mokamus mokesčius į vieną ir rodyti darbuotojui visą darbo vietos kainą, todėl algalapiai, priėmus reformą, atrodys visiškai kitaip nei iki šiol.
