Penktadienis yra paskutinė diena, kuomet į pateiktus įstatymų projektus visuomeninės organizacijos gali pateikti pastabas – tačiau didelė dalis jų net nespėjo šimtų puslapių dokumentų deramai perskaityti.
Pirma į fondą – tada į „Sodrą“
Dauguma gyventojų nuo kitų metų automatiškai kaups pensijai privačiame pensijų fonde pagal atnaujintą „4+2“ modelį. Tačiau senatvėje sutaupytus pinigus vis tiek atneš į „Sodrą“ – ji taps vienintele pensijų anuitetų teikėja, siūloma pensijų kaupimo įstatymo projekte. Tokio siūlymo nebuvo pristatant pensijų reformą balandžio 16 dieną.
Vos tik pensijų fondų dalyviai sukauptų daugiau nei 10 tūkst. eurų, įsigyti pensijų anuitetą jiems būtų privaloma. Pensijų anuitetas – tai iki mirties mokama periodinė pensinė išmoka, teisė į ją perkama už pensijų fonde sukauptas lėšas.
Absurdiška situacija susidaro dėl to, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) viena ranka bando įteisinti valstybinį anuitetų monopolį, o tuo pat metu argumentuoja apie išaugsiančią anuitetų teikėjų konkurenciją.
Kyla įspūdis, kad visuomenei pristatyti reformos „žiedeliai“, o rūgštūs vaisiai palaikyti kišenėje ir ištraukti į dienos šviesą tik dabar, įstatymų projektų pavidalu, – sakė LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė.
„Įtvirtinus pensijų anuiteto mokėtojo pasirinkimo procedūrą, būtų sudarytos prielaidos konkurencijai tarp gyvybės draudimo įmonių išaugti, o tai lemtų mažesnę pensijų anuiteto kainą, būtų sumažinta interesų konflikto atsiradimo galimybė. Pensijų anuitetų mokėtojų siūlomi standartizuoti produktai būtų lengviau palyginami ir suprantami potencialiems pensijų anuitetų pirkėjams“, – įstatymų projektui prieštaraujama SADM aiškinamajame rašte.
SADM žada, kad dėl mokesčių sujungimo 29 proc. išaugus atlyginimams „ant popieriaus“, įmokos į pensijų fondus būtų perskaičiuotos ir siektų ne „4+2“ proc., o „3+1,5“ proc. Tačiau kol kas įstatymo projekte nurodyti 4 ir 2 proc. dydžiai.
Nors pats darbuotojas sumokėtų 4 proc. nuo savo atlyginimo, iš valstybės jis gautų 2 proc., bet jau nuo vidutinio atlyginimo (VDU), kuris buvo prieš dvejus metus. O po reformos atlyginimai „ant popieriaus“ vien buhalteriškai išaugs trečdaliu, atitinkamai didesnės bus ir įmokos į fondus, lyginant su gaunama valstybės paskata.
Kur didesni atlyginimai?
Nors Vyriausybė skambiai pristatė planus kitąmet padidinti atlyginimus milijonui dirbančiųjų 44–55 eurais, tačiau skubos tvarka teikiamuose įstatymų projektuose to kol kas nematyti.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė piktinasi, kad niekur tarp teisės aktų nėra numatytas žadėtas 18,5 proc. socialinio draudimo tarifas dirbantiesiems.
„Smulkaus ir vidutinio verslo tarybai žadėjo, kad šis tarifas bus nustatytas rudenį svarstant kitų metų „Sodros“ biudžetą. Tačiau kas gali garantuoti, kad toks tarifas ir bus“, – abejoja D.Čibirienė.
Ji pasigenda ir konkrečių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, kurios būtų taikomos, dėl to dabar sudėtinga atlikti skaičiavimus, ar iš tiesų darbuotojų darbo užmokestis kitąmet padidės, kaip žada Vyriausybė.
„Neaišku, ar sveikatos draudimo tarifas jau įtrauktas į minėtus 18,5 proc., ar ne. Jei jis neįtrauktas, tai atlyginimai gali ir mažėti. Kaip gali pritarti balsavimui dėl šių projektų, kai nėra aišku, kokie tarifai po to bus nustatyti“, – teigia D.Čibirienė.
Klausimų kyla ir dėl to, ar reikės persirašyti visas darbo sutartis. Dabar numatyta, kad darbdavys privalės darbo užmokesčius „ant popieriaus“ padidinti 1,289 karto, „atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį be išankstinio darbuotojo rašytinio sutikimo“.
D.Čibirienė stebisi, kad verslininkams Vyriausybės atstovai žada, kad sutarčių perrašyti nereikės, tuo tarpu įstatymo formuluotė tą kaip ir numato. Dar įstatymo projekte numatyta, kad darbdaviui būtų skiriama 500 eurų bauda už kiekvieną neperskaičiuoto ar netinkamai perskaičiuoto darbo užmokesčio atvejį.
LBAA prezidentė teigė nepritarianti siūlomam nekilnojamojo turto apmokestinimo modeliui – dabar turtingas asmuo, turintis vieną brangų NT objektą, būtų neapmokestinamas, tuo tarpu du smulkius NT objektus turintis asmuo mokestį turėtų mokėti.
LLRI: nepateisinama
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įžvelgia pernelyg globėjišką valstybės požiūrį į nuosavus darbuotojų pinigus.
„Valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje galimas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad rinkoje analogiškų paslaugų nėra ir negali būti, arba, kad jos yra netinkamos siekiant atitinkamų tikslų. Lietuvoje veikia privačios įmonės, siūlančios pensijų fondų ir anuitetų paslaugas, todėl valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas yra nepateisinamas“, – vertina LLRI.
Pasak LLRI ekspertės Ievos Valeškaitės, visą gyvenimą taupius privačiai, senatvėje vėl būti „permestam į „Sodrą“ yra visiškai nepateisinama“.
Tačiau tokį pasiūlymą Vyriausybės reformai teikė Lietuvos bankas.
LLRI įžvelgia ir daugiau abejotinų pensijų pakeitimų – visi pakeitimai atliekami argumentuojant, kad gyventojai renkasi ne tuos fondus, egzistuoja galimybė paveikti pensijų anuiteto pirkėjo sprendimus, o kaupiantieji klaidingai suvokia bazinį pensijų anuitetą, gyventojai esą elgiasi neracionaliai.
„Laikyti didžiąją dalį kaupiančiųjų senatvei neracionaliais, nė nežinant jų pasirinkimų motyvų, rodo perdėtai globėjišką valdžios požiūrį“, – sako I.Valeškaitė.
Po pensijų reformos, kiekviena pensijų kaupimo bendrovė privalėtų įsteigti ir valdyti net 7 tikslinės datos fondus ir aštuntą turto išsaugojimo fondą, jų investavimo strategijas nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos banko reikalavimus.
„Aiškinamajame rašte pripažįstama, kad kai kurios pensijų kaupimo bendrovės gali nuspręsti nebevykdyti pensijų kaupimo veiklos“, – aiškina I.Valeškaitė.
Senatvės pensijos vienodės
Dar viena naujovė pensijų reformoje – pensijų priemokos. Mažas pensijas gaunantiesiems bus mokamos papildomos priemokos, kurios susietos su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris šiuo metu yra 238 eurai. Siūloma, kad pensijos kartu su priemokomis būtų nemažesnės nei 95 proc. šio dydžio, arba 226 eurai šiuo metu, jei gyventojas turi sukaupęs būtinąjį stažą.
Jei gyventojas neturi būtinojo stažo, priemokos mažės pagal formulę.
„Taip vėlgi mažės sąsajos su sumokėtomis įmokomis ir gaunamomis išmokomis. Galima abejoti ir MVPD rodiklio pasirinkimu – MVPD prekių krepšelis neatspindi minimalių vartojimo poreikių, naudoja vidutines, o ne mažiausias kainas, MVPD neatspindi regiono, amžiaus, turtinės padėties ir kitų objektyvių priežasčių sąlygotų poreikių skirtumo. Dėl šių priežasčių papildoma pensijų priemoka mažai kaupusiems senatvei gali būti neadekvačiai aukšta“, – pastebi LLRI atstovė.
Tokios priemokos bus mokamos iš valstybės biudžeto, dėl to didės valstybės įsipareigojimai.
Valstybė daugiau atrieks ir sveikatos draudimui – didės sveikatos draudimo įmokos, kurios mokamos už valstybės draudžiamus asmenis.
Asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, gaunantys pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, gaunantys tantjemas ir pan., mokės 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tokias pačias įmokas turės mokėti ir Lietuvoje komandiruoti asmenys.
Tiesinamos „Sodros“ grindys
Nors pristatant reformą apie „Sodros“ grindis kalbama nebuvo, pokyčių numatoma ir čia. Šiuo metu darbdaviai įpareigoti socialinio draudimo įmokas mokėti nuo ne mažesnio nei minimalus atlyginimas (MMA), net jei darbuotojas uždirba mažiau nei MMA. Po reformos visas socialinio draudimo įmokas turėtų mokėti darbuotojas.
Tačiau darbdaviai neišsisuks – tuo atveju, jei mokės mažiau nei MMA, jie vis tiek privalės sumokėti įmokas iš savo lėšų.
Tačiau numatyta papildomų išimčių. Šiuo metu „Sodros“ grindys netaikomos, kai darbuotojas draustas kitoje darbovietėje, kai jis jaunesnis nei 24 metai arba gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją.
Papildomai numatyta, kad „Sodros“ grindys galės būti netaikomos 0–55 proc. darbingumo lygį turintiems, taip pat auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų darbuotojams bei gaunantiems neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją.
Staigmenų reforma: savarankiškai dirbančiųjų likimas neaiškus
15min nepavyko atrasti analitiko, kuris per porą dienų būtų susipažinęs su šimtais puslapių skubos tvarka svarstomų dokumentų. Tačiau akivaizdu, kad pakeitimų siūloma daugiau, nei pristatė Vyriausybė. Trečiadienį Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija dar tik bandė apžvelgti įstatymų projektus.
„Matome problemą ir tame, kad siūlomuose įstatymų projektuose – krūva naujų nuostatų, kurių nebuvo reformos Konsultaciniame dokumente ir pristatymuose. Kyla įspūdis, kad visuomenei pristatyti reformos „žiedeliai“, o rūgštūs vaisiai palaikyti kišenėje ir ištraukti į dienos šviesą tik dabar, įstatymų projektų pavidalu“, – stebisi LLRI atstovė.
Pasak jos, nemalonia staigmena tapo siūlomas platesnis savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimas.
„Galima sutikti, kad kai kuriems dirbantiems savarankiškai mokesčių našta yra mažesnė nei analogišką veiklą vykdantiems pagal darbo sutartį. Tačiau kyla pavojus, kad savarankiškos veiklos formą stengiamasi numarinti, ją prilyginant darbo santykiams, socialinio draudimo įmokų bazę didinant nuo 50 proc. iki 100 proc. jų apmokestinamųjų pajamų“, – teigia I.Valeškaitė.
Tačiau SADM suskubo neigti tokius ketinimus – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė nuramino, kad reformos metu atsisakyta keisti savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimą.
Dar neaišku, koks likimas laukia verslo liudijimų turėtojų – buvo siūlymų nebeleisti teikti pastatų, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų pagal verslo liudijimą. Jei tokie pasiūlymai būtų įgyvendinti, tai paliestų ketvirtadalį verslo liudijimų turėtojų.
LLRI atstovė pastebi, kad darbdaviai mažiau mokės į darbo išmokų fondą, tačiau dėl to mokesčiai nesumažės – dalis tarifo permetama į kitą socialinio draudimo rūšį.
Bedarbiai neteks 30 milijonų eurų
Įstatymų pakeitimuose numatyta naikinti Užimtumo fondą. Iš šio fondo vien šiemet 30 milijonų skiriama mokymuisi, remiamam įdarbinimui, darbo vietų steigimui remti.
Aiškinamajame rašte tikinama, kad dabar darbo rinkos politikos priemonės įgyvendinamos ir šio fondo, ir valstybės biudžeto lėšomis, tačiau toks išskaidymas neleidžia objektyviai suplanuoti reikalingų lėšų. Todėl siūloma sritį finansuoti tik valstybės biudžeto lėšomis.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas ramina, kad didžioji dalis lėšų profesiniam mokymui atkeliauja iš ŠMM: ji finansuoja pirminį profesinį mokymą, padengia pirmą kartą profesiją įgyjančių mokinių rengimo išlaidas.
„Tikimės, kad anksčiau per šį fondą profesiniam mokymui skiriamos lėšos bus kompensuojamos iš kitų šaltinių. Situaciją aptarsime su SADM atstovais“, – teigia S.Zybartas.
Įmonės bus rūšiuojamos į patikimas ir nepatikimas
Pagal pateiktus siūlymus detalizuota, kokios pasekmės lauks mokesčių mokėtojų, neatitinkančių minimalių patikimumo kriterijų – tai tokios įmonės, kurios praeityje nubaustos įsigaliojusiomis nuobaudomis už padarytus reikšmingus ar pakartotinius pažeidimus.
Jų sąrašai bus viešinami VMI svetainėje, joms bus taikomi prailginti patikrinimo senaties terminai, įmonės neteks teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o jei tokį turėjo – jo neteks.
15min jau rašė ir apie kitus įmonių laukiančius pokyčius – pelno nesiekiančios įmonės vis tiek turės susimokėti pelno mokestį, bus didinami akcizai tabako gaminiams ir įvedami nauji akcizai elektroninėms cigaretėms.
Nerimą kelia skuba ir kiekis
LLRI itin didelį nerimą kelia mokesčių reformos svarstymas skubos tvarka: 20 socialinio draudimo ir pensijų srities įstatymų ir 9 svarbiausi mokesčių įstatymai keičiami skubos tvarka. Pastabas visuomenė ir suinteresuotos institucijos privalo pateikti per 5 darbo dienas, o dalis organizacijų susigriebė tuomet, kai beliko dvi dienos.
„Kaip per pusę darbo dienos išanalizuoti siūlomus pakeitimus ir suformuluoti poziciją? O didelė dalis pakeitimų neabejotinai palies smulkųjį verslą. Juk didžioji dalis pakeitimais suinteresuotų asmenų ir organizacijų turi kitos suplanuotos veiklos – negali taip paprastai mesti darbų. Net jei galėtų tai padaryti ir kelias dienas atsidėti analizei, 280 lapų medžiagos, liečiančios labai plačią tematiką, vis tiek yra iššūkis net ir greičiausiems“, – stebisi I.Valeškaitė.
Jai kyla abejonių, ar Vyriausybė apskritai atsižvelgė į iš visuomenės gautas pastabas reformos Konsultaciniam dokumentui.
„Prie kelių įstatymo projekto aiškinamųjų raštų rašoma, kad įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, nors organizacijos teigia pastabas rengusios ir išsiuntusios numatytais terminais. Spaudoje jau pasirodė teisininkų komentarų, kuriuose išreiškiama abejonė dėl kai kurių siūlymų atitikties Konstitucijai“, – sakė I.Valeškaitė.
Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje, taikant skubos ir ypatingos skubos svarstymo tvarką, priimama apie 50 proc. įstatymų. Europos valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, taikant šią tvarką priimama ne daugiau kaip 5 proc. įstatymų, Estijoje – apie 10 procentų.
