„Dažnas mėnesio pajamas ir išlaidas stengiasi balansuoti taip, kad reguliariai taupymui galėtų atidėti bent nedideles sumas. Pirmiausia siekiama sukaupti rezervą finansiniam stabilumui, vėliau planuojant didesnius pirkinius. Galvoti apie ateitį būtina visiems – tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė Jūratė Nedzinskienė, „Danske” banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė.
Vis dėlto 40,5 proc. žmonių kiekvieną mėnesį atidėti pinigų nepavyksta, o 14,2 proc. šiuo metu ne tik netaupo, bet dar ir skolinasi. 75,2 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, jog netikėtai praradę pajamų šaltinį iš santaupų galėtų verstis neilgą laikotarpį. 52,2 proc. galėtų išsiversti iki 1 mėnesio, 23 proc. – nuo 1 iki 3 mėnesių.
Pasak J. Nedzinskienės, išgyvenimo iš santaupų laikotarpis labiausiai priklauso nuo gaunamų pajamų – kuo didesnės mėnesinės pajamos, tuo ilgiau gyventojai galėtų verstis praradę pajamų šaltinį.
Iš turimų santaupų moterys galėtų išgyventi trumpiau nei vyrai. Ne ilgiau nei mėnesį su turimomis santaupomis verstis galėtų 57,3 proc. moterų ir 46,8 proc. vyrų. Trumpiausiai išgyventi galėtų 15 – 19 m. apklaustieji – 66,8 proc. verstųsi ne ilgiau nei mėnesį.
Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą apie taupymą „Danske“ banko užsakymu 2012 m. liepos mėnesį atliko „OMD“, naudojant OMD Snapshots tyrimų sistemą. Iš viso apklausti 1065 interneto vartotojai, kurių amžius nuo 15 iki 50 metų.
