Paskolina per par
Jūs nesukit galvos iš ko skolinatės – skolinatės iš fizinio asmens, yra mūsų įmonė kuri verčiasi pinigų skolinimusi, sąlygos bus tokios, kaip aš jums pasakysiu.
Paskambinus pagal skelbimą pinigų už užstatą paskolinti siūlančiam Mantui ir pasiteiravus, kokiomis sąlygomis galima gauti 10 tūkst. litų paskolą, vyras greit paskaičiuoja, kad tokio dydžio paskolą galima gauti už 2–3 procentų mėnesines palūkanas (200–300 litų palūkanų kas mėnesį), priklausomai nuo įkeisto turto vertės. Taigi metinės palūkanos svyruotų nuo 24 iki 36 procentų.
Palyginimui, komerciniuose Lietuvos bankuose vartojimo paskolų metinės palūkanos siekia apie 15 procentų. Be palūkanų dar nemažai reikėtų sumokėti ir pas notarą – turto įforminimo išlaidos, sutarties sudarymo ar hipotekos registravimo mokesčiai. Taigi iš viso pusei metų skolindamiesi 10 tūkst. litų, pasak Manto, permokėtumėte apie 4 tūkst. litų.
„Čia nieko nereikia bijoti, kaip bankas kreditą teikia ir ima užstatą, taip pat ir fizinis asmuo. Išieškojimo atveju reiškiama turto sąskaita į 10 000 ir baudas ir palūkanas, bet ne į visą turtą“, – pasakojo Mantas. Esą tai reiškia, kad net jei nesugebėtumėte grąžinti paskolos ir tektų parduoti užstatytą turtą, likusi dalis sumokėjus paskolą grįžtų turto savininkui.
„Kiekvieną mėnesį mokate tik palūkanas, o kai kiaulėje taupyklėje susitaupote reikiamą sumą, visi apribojimai dingsta. Paskolą galime laikyti metus, dešimt metų – mums svarbiausia gauti palūkanas arba visą sumą“, – priduria Mantas.
Pasiteiravus iš ko konkrečiai būtų skolinamasi, vyras nurodė, kad tai įmonė, tačiau jos vardo atskleisti nenorėjo. Paklausus ar įmonė skolina legaliai ir moka mokesčius, vyras kiek suirzo: „Jūs nesukit galvos iš ko skolinatės – skolinatės iš fizinio asmens, yra mūsų įmonė kuri verčiasi pinigų skolinimusi, sąlygos bus tokios, kaip aš jums pasakysiu. Pirmiausia apsispręskit, ar jūs norit paskolos, o ne ieškoti kažkokių erezijų, mes ne vieno cento nė lito nepaimsime, nėra jokių avansų, jokių PIN kodų pasakymų.“
Dalyvauja iš įkalinimo įstaigų
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas sako žinantis, kad panašių siūlymų paskolinti pinigus norintieji skelbimų tinklalapiuose gali rasti nesunkiai. Tačiau nustatyti, koks iš tiesų yra šešėlinės bankininkystės mastas Lietuvoje beveik neįmanoma, mat mūsų šalyje niekas neatlieka tokių tyrimų.
Pasak S. Kropo, šešėlinė bankininkystė mūsų šalyje buvo itin populiari iki krizės.
„Krizės metu buvo nemažai nukentėjusių nuo nelegalių skolintojų, bet dabar situacija yra pasikeitusi, nes skolinimo rinkoje reikalaujama daugiau skaidrumo ir atsakomybės. Tokią veiklą galima laikyti šešėline, dažniausiai čia mokesčiai nėra sumokami“, – sako jis.
Pinigų skolinimas iš ne finansinių institucijų nėra tinkamai reglamentuotas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Todėl vadinami paskolų rykliai suvilioja žmones siūlydami perfinansuoti jų paskolas, žmonės susigundo ir kur pateko supranta tik tuomet, kai būna per vėlu. Sako S. Kropas. LBA prezidentas aiškina, kad šiuo metu ES kaip tik yra svarstoma direktyva dėl hipotekinio skolinimo, kur ir turėtų būti priimtos atitinkamos taisyklės.
„Žinoma, kad tokioje veikloje dažnai dalyvauja žmonės iš įkalinimo įstaigų. Sutartys surašomos taip, kad vėliau pasiskolinusieji neturi pasirinkimo ir negali apginti teisių... Jei ta pačia veikla užsiima kredito įstaigos, jų veikla griežtai reguliuojama, reikalaujant nustatyti kliento identitetą, jo mokumą“, – atkreipia dėmesį S. Kropas.
Bankas neduotų
Kur yra riba, kuomet pinigų skolinimas kitam fiziniam asmeniui tampa nelegalus? Pasak kreditų biuro „Creditinfo“ teisininko Anatolijaus Kisielio, fizinis asmuo apskritai neturi teisės verstis pinigų skolinimu, išskyrus epizodinius atvejus. Esą nesvarbu kiek skolina fiziniai asmenys ar įmonės, jų sudaromos sutartys turi atitikti Vartojimo kredito įstatymo nuostatus.
Pašnekovo teigimu, vienas esminių skirtumų tarp licencijuotų paskolų davėjų ir nelegaliai veikiančių paskolų ryklių – pastarieji skolindami pinigus nesivadovauja atsakingo skolinimosi nuostatais.
„Atsakingo skolinimo esmė yra, kad aš paskolinu pinigus taip, kad asmuo sugebėtų juos grąžinti ir tai nebūtų per didelė našta jam. Ne būtinai kiekvienas skelbimas internete yra blogis, bet jei tai daroma nevertinant lėšų iš kurių grąžins ar lėšų mokėjimas nebus per didelė našta žmogui, tai yra neatsakingas skolinimas“, – sako jis.
Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ asocijuotas partneris, advokatas Andrius Ivanauskas sako, kad jei pinigai skolinami pažeidžiant atitinkamus teisės aktus, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymą, gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir anuliuojamos didesnės priskaičiuotos palūkanos, taip pat ir administracinė atsakomybė – bauda iki 120 tūkst. litų.
„Baudžiamasis kodeksas nustato, kad jei asmuo verčiasi komercine veikla neteisėtu būdu, jam gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas iki 4 metų, baudos, o taip pat juridinio asmens likvidavimas)“, – priduria jis.
Naudojasi nusikaltėliai
„Jeigu neturi ko užstatyti, tiks ir telefonas“, – o taip vienas Lietuvos lombardų reklaminiame skelbime gyventojams primena, kad prireikus greitų pinigų, jų galima gauti ir čia
„Jeigu neturi ko užstatyti, tiks ir telefonas“, – o taip vienas Lietuvos lombardų reklaminiame skelbime gyventojams primena, kad prireikus greitų pinigų, jų galima gauti ir čia. Pastaruoju metu lombardai dirba ir naktimis, plečia paslaugų spektrą ir iš gyventojų superka ar skolina pinigus ne tik už aukso dirbinius, bet ir už telefonus ar buitinę techniką. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad lombardai tampa patogia vieta ir nusikaltėliams naktį iškart realizuoti pavogtus daiktus.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Seime jau užregistravo siūlymą riboti lombardų darbo laiką nuo 8 iki 19 valandos. Manoma, kad apribojus lombardų darbo laiką sumažėtų nusikalstamumas.
Lombardų savininkai siūlymus vertina nevienareikšmiškai. Praėjusią savaitę kalbinti Šiauliuose veikiančių lombardų savininkai „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad lombardų darbo laiko ribojimas padėtų sumažinti nusikalstamumą, kiti gynėsi, jog darbo laiko ribojimas nusikalstamumo nesumažintų – neva naktį pavogtus daiktus nusikaltėliai mėgintų atnešti ir dieną.
Sostinės lombardo „Lombas“, kuris internete tinklalapiuose bene aktyviausiai reklamuojasi, kad veikia visą parą, vadovas Nerijus Arnašis su žiniasklaida bendrauti nepanoro.
Riboti, bet apgalvotai
Daugiausiai sostinėje veikiančių lombardų įsikūrę netoli stoties. Čia veikiančio Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Šimkus aiškino, kad dažniausiai vogti daiktai būna randami tik konkrečiuose lombarduose – vienuose pareigūnai visiškai nesilanko, o kitur tenka lankytis dažnai.
A.Šimkus atkreipia dėmesį, kad policija pritaria griežtesnei lombardų priežiūros kontrolei, tačiau esą sprendimas turi būti gerai pasvertas.
„Kaip rodo praktika, jei yra paklausa, yra pasiūla. Uždraudus nakties metu tokio pobūdžio veiklą, gali nutikti taip, kad lombardų veiklą perims taksistai arba čigonų tabore daiktas bus keičiamas tiesiai į narkotikus. Reikia įvertinti galimas pasekmes ir atsižvelgti į tai, kad kai kurie lombardai mums padeda išaiškinti nusikaltimus ir nustatyti, kas pridavė, kaip vėliau paaiškėja, vogtą daiktą. Čia lengviau rasti vogtą daiktą negu pas taksistą, kuris neaišku kur važinėja“, – sako A. Šimkus.
Komentaras
Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas apie šešėlinę bankininkystę
Įstatymais sureguliuoti šią sritį sunku, todėl ir atsiranda „pilkoji zona“. Legaliai veikiančios greitųjų kreditų bendrovės patenka po tam tikru Lietuvos banko priežiūros dangčiu, jos savo veiklą deklaruoja atvirai ir laikosi valstybės nustatytų žaidimo taisyklių. Suprantama, kad tai garantuoja bent minimalią vartotojų teisių gynybą, jei jos būtų pažeistos.
Tuo tarpu nelegaliai kreditus viešai dalijančios firmelės tarsi išvengia reguliavimo ir turi laisvas rankas reklamuotis taip, kaip joms patinka, siūlyti paslaugas taip, kaip joms naudingiausia. Aišku, kad vartotojas tokiu atveju yra labai menka apgintas.
Pirmiausia, ką galime padaryti mes, vartotojų teisėms atstovaujančios organizacijos – tai tiesiog priminti, jog skola yra tarsi narkotikas, ir kartą įklimpus į skolų liūną išsikapstyti iš jo gali būti sunku. Legaliai veikiančių greitųjų kreditų bendrovių metinė kredito kaina su visais mokesčiais ir palūkanomis yra apribota – 200 procentų. Tuo tarpu nelegalių kredito teikėjų toks apribojimas nesaisto, todėl nepavykus kredito grąžinti, priskaičiuotos baudos ir delspinigiai gali pasiekti kosminius, palyginus su skolininko pajamomis, dydžius. Kitaip tariant, nelegalaus kredito kiosko durys plačiai pravertos įeinančiam, bet gali būti aklinai uždarytos bandančiam išeiti, bet susidūrusiam su nesėkme ir nebesugebančiam kredito grąžinti piliečiui.
Stebuklų nebūna – jei kažkas ima daug kartų pačią kredito sumą viršijančias palūkanas, tai kažkas turi tas palūkanas ir uždirbti. O kur dabar Lietuvoje tie verslai, kur galima per trumpą laiką gauti tokius didžiulius pelnus? Toks retorinis klausimas natūraliai veda prie išvados, kad gal tokiais pinigais brandus šešėlinis verslas padeda augti pradedančiam šėšėliniam verslui?..
Jei šešėliniai kredito kioskai Lietuvoje išsiplėtotų, tai veikiausiai taptų didele visuomenės problema, kuri jau pastebima Latvijoje. Visi finansinio lupikavimo genijai – tiek legalūs, tiek nelegalūs – mėgsta teisintis tuo, kad jie suteikia pinigus žmonėms ištikus bėdai, kad jie taip neva atlieka vos ne socialinę funkciją... Gerbiamieji, jei tikrai būtų taip, tai jūsų „socialinė“ veikla būtų visų tik dar labiau giriama ir palaikoma, kai palūkanas nuo 200 arba 600 metinių sumažintumėte bent iki 10–20!
