Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiemet per tris ketvirčius jau pranešta apie 51-ą didesnės nei maždaug 5 milijonų eurų vertės įmonių perleidimo ar susijungimo sandorį. Jų bendra vertė – 2,053 milijardo eurų. Palyginimui, pernai per visus metus užfiksuotas 51 sandoris, ir jų vertė siekė 646 mln. eurų.
Pastarąjį kartą daugiau nei 2 milijardų eurų vertės sandorių buvo atlikta tik 2008 metais.
Liūto dalį dėl šių sandorių vertės šiemet atsiriekė „Luminor“ banko perleidimas – rugsėjį paskelbta, kad už 1 mlrd. eurų banką perka viena didžiausių privataus kapitalo valdymo įmonių „Blackstone“.
Kitas itin didelis sandoris, įvertintas 288 mln. eurų, Estijos „Olympic Entertainment Group“ pardavimas privataus kapitalo įmonei „Novalpina Capital“.
Tik 22 sandoriai už 553 mln. eurų atlikti tarp Baltijos šalių – kitais atvejais pirkėjai ar pardavėjai buvo tarptautinės kompanijos, rodo „Mergermarkets“ duomenys.
Nėra kuo džiaugtis
Rinkos dalyviai atsargiai kalba apie naujus rekordus – juos šiemet lemia vienetiniai sandoriai. Baltijos šalių rinka nėra patraukliausia vieta įmonių perėmimams, aiškina investicinės bankininkystės bendrovės „Summa Advisers“ vienas iš įkūrėjų ir vadovaujantis partneris Žygintas Mačėnas.
„Realiai turėjome keletą didelių ir reikšmingų sandorių, kurie aktualūs visoms Baltijos šalims. Tai labai svarbu, bet pavieniai sandoriai nedaug tepasako apie besikeičiančias tendencijas. Vien Lietuvos rinkoje itin didelių sandorių nevyko. Pranešta apie „Kelprojektą“, „Caffeine“ pardavimą, tai yra reikšmingi savo segmentuose, tačiau, palyginti, nedideli vertės sandoriai“, – sako Ž.Mačėnas.
Anot jo, mažoje rinkoje sandorių statistika nuo pavienių sandorių visuomet liks reikšmingai blaškoma.
O didesnių poslinkių privataus kapitalo srityje, anot Ž.Mačėno, nėra. To priežastys – atėjusiems investuotojams nėra daug būdų iš čia pasitraukti.
„Pas mus nėra aktyvios kapitalo rinkos, birža yra merdinti. Fundamentaliai žvelgiant, ateinantys investuotojai nori turėti ir išėjimo galimybes – tam, kad nupirkę įmonę, vėliau galėtų parduoti ar išplatinti akcijas biržoje. Tam arba birža turėtų būti aktyvi, arba turėtų veikti dešimtys ar šimtai privataus kapitalo fondų, kaip, tarkime, Skandinavijos šalyse. O dar geriau – ir tai, ir tai. Deja, Lietuvoje vertybinių popierių birža nėra aktyvi, o privataus kapitalo fondams iki šiol reikalinga Europos investicinio fondo (EIF) parama gyvybei palaikyti“, – sako Ž.Mačėnas.
Anot jo, investuotojus atbaido ir administracinės kliūtys, ir ribojimai, pvz., Konkurencijos taryba neleido pabaigti „Rimi“ ir „Iki“ susijungimo sandorio.
„Žinoma, Konkurencijos taryba turi savų argumentų, tačiau rinkoje tai dar vienas signalas investuotojams, kad pasitraukti iš Lietuvos rinkos nebus paprasta. Pateiksiu buitinį pavyzdį – ar jūs norėtumėt pirkti butą, jei žinotumėt, kad jį bus labai sunku parduoti?“, – sako Ž.Mačėnas.
Tačiau Ž.Mačėnas įžvelgia ir džiuginančių tendencijų – nors kapitalu mainomasi ir nedaug, tačiau taip pat tai rodo rinkos stabilumą. Čia jau užpildytos nišos įvairiose verslo srityse, veikia stabilios ir pelningos įmonės.
„Rinka nebe tokia kaip prieš 15 metų, kai čia reikėjo ateiti ir įsismeigti vėliavėlę, kad čia esi. Dabar daugiau vyksta efektyvumo ir sinergijų paieškų tarp esamų žaidėjų“, – sako Ž.Mačėnas.
Sandorių mažėja visame regione
Įmonių įsigijimų ir susijungimų aktyvumas VRE regione šiemet krenta – atlikti 277 sandoriai, lyginant su 345 sandoriais pernai. Tačiau sandorių vertė – 11,6 milijardo eurų – yra 1,3 karto didesnė nei pernai.
Tokia pati tendencija pastebima visose kategorijose: mažiau rinka domisi ir išorės investuotojai, ir vietiniai investuotojai nėra aktyvūs.
Pramonės gamybos ir chemijos sektoriai šiuo metu dažniausiai atsiduria investuotojų taikiklyje – čia šiemet suskaičiuoti 48 sandoriai, tačiau jų vertė siekė 700 mln. eurų. Tuo tarpu telekomunikacijų sektoriuje sandoriai buvo tik trys, tačiau jų vertė – 3 mlrd. eurų – buvo didžiausia.
„Šiemet patiriame reikšmingą sandorių apimčių sumažėjimą regione. Nepaisant to, privataus kapitalo investuotojų apetitas pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip vartojimo prekės, sveikatos apsauga ar pramonė, išlieka stiprus – jie nuolat ieško geriausių kąsnių regione“, – komentuoja Budapešte įsikūrusios teisininkų kontoros „Noerr“ įmonių sandorių vadovas Akosas Mates’as-Lanyi’s.
Pati „Mergermarkets“ pastebi, kad visame Vidurio ir Rytų Europos regione įmonių išpirkimo skaičius neauga – šiemet sudaryti 27 dideli sandoriai, nors pernai – 63. Tačiau išaugo sandorių vertė – ji pasiekė 3,6 milijardo eurų per tris metų ketvirčius, o pernai iš viso sandorių vertė siekė 2,9 mlrd. eurų.
„Privataus kapitalo aktyvumas pašoko 2018-aisiais dėl kelių aukšto lygio išpirkimų. O aplink vis dar daug sauso parako – tendencija tęsis ir ketvirtą ketvirtį bei vėliau“, – teigė „Mergermarket“ Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos tyrimų redaktorius Jonathanas Klonowskis.
Pastaruosius kelerius metus Lenkijai atiteko daugiau nei pusė įmonių išpirkimo sandorių Vidurio ir Rytų Europoje – 45 iš 62-iejų.
Dažnesni įmonių pardavimo sandoriai, kai investuotojai nori pasitraukti ir pasiimti savo uždarbį. Tokių sandorių šiemet – 34, pernai iš viso buvo 39, o užpernai – 4.
„Antrąjį pusmetį galime matyti daugiau pasitraukimų VRE regione. Tai rodo, kad vietinės privataus kapitalo įmonės sėkmingai išplėtojo vietinius verslus ir išaugino juos iki tokios apimties, kuri domina užsienio investuotojus“, – teigė „Unquate“ reporterė Nicole Tovstiga.
