Tai Didžiosios Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempą per tris ketvirčius iki „Brexit“, kuris įvyks 2019 metų kovo 29 dieną, padidins 0,5 procentinio punkto, mano CEBR ekspertai. Tačiau dėl numatomo paklausos sumažėjimo po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES šalies BVP augimas likusiais 2019 metų ketvirčiais tiek pat sulėtės.
„Taigi mini recesija po „Brexit“ yra beveik neišvengiama“, – pažymi CEBR įkūrėjas Douglasas McWilliamsas.
Didžiosios Britanijos bendrovės aktyviai rengiasi galimiems neigiamiems „Brexit“ padariniams.
Šalies vyriausybė kiek anksčiau paskelbė keletą dokumentų, kuriuose pateikti įverčiai, kokių pasekmių sulauks įvairūs sektoriai tuo atveju, jeigu dėl „Brexit“ sutriks laisvas prekių judėjimas iš Europos.
Pavyzdžiui, farmacijos bendrovėms buvo rekomenduota sudaryti vaistų atsargas, o mažmenininkams – produktų atsargas.
Dėl pastarosios rekomendacijos vyriausybė sulaukė kritikos, nes jos patarimai mažmenininkams buvo įvertinti kaip ženklas, jog šalies valdžia atsakomybę už pakankamų produktų atsargų užtikrinimą užkrauna mažmeninės prekybos tinklams, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
CEBR vertinimais, labiausiai svyruos žaliavų, įskaitant chemijos pramonės žaliavas ir įvairias rūdas, taip pat tarpinių prekių, įskaitant automobilių ir orlaivių dalis, atsargos. 2017 metais šių prekių importas į Didžiąją Britaniją iš ES sudarė 100 mlrd. svarų, tuo tarpu bendras importas siekė 260 mlrd. svarų.
CEBR jau pastebi ženklus, kad Didžiosios Britanijos bendrovės ėmė aktyviau kaupti atsargas, nes jos antrąjį ketvirtį padidėjo labiau negu šalies BVP. Kita vertus, yra manančiųjų, jog tokią tendenciją veikiau paskatino oro sąlygos, o ne nuogąstavimai dėl „Brexit“ padarinių.
Pasak D.McWilliamso, praeityje didelės atsargų korekcijos atvejus – 1975, 1980, 1990 ir 2009 metais – paprastai lemdavo staigus paklausos kritimas arba kredito krizės.
