Nors nuo šių metų pavasario ribojimai buvo pradėti švelninti, tačiau net keturis šių metų mėnesius sektorius buvo visiškai uždarytas, o pavasario pabaigoje buvo pradėta leisti renginius tik su labai minimaliu skaičiumi žiūrovų. Blogiausia, jog sektorius šiai dienai vis dar ribojamas (privalomas galimybių pasas, privalomas žiūrovų skirstymas į sektorius ir pan.), neturi galimybės grįžti į įprastas veiklos apimtis bei generuoti pajamas. Nors atrodytų, jog renginių sektorius yra laipsniškai atlaisvinamas, tačiau:
(i) palyginus su ikipandeminiu laikotarpiu, bilietų pardavimai tiek 2020 m., tiek 2021 m. sumažėjo 80 – 90 proc.;
(ii) renginių organizatoriai šiuo metu organizuoja renginius, į kuriuos bilietai buvo išplatinti dar iki sektoriaus uždarymo, t. y. organizuoja perkeltus renginius, kurių pajamos buvo skirtos darbuotojų išlaikymui ir įmonių išgyvenimui; to pasekoje, sektorius vis dar neatsigauna, nes perkeltų renginių organizavimas reikalauja išlaidų, nors pajamų iš esmės negeneruoja;
(iii) šiam sektoriui pradėti veikti reikia daugiau pasiruošimo nei paprastai parduotuvei ar kirpyklai; šis sektorius planuoja veiklą (renginius) keliems mėnesiams, o didelių renginių atvejais – metams ar dvejiems į priekį, o nuolat besikeičiantis teisinis reguliavimas renginių sektoriaus ribojimo klausimais neleidžia renginių organizatoriams planuoti veiklos – negalint planuoti ir paleisti į prekybą renginių, nėra galimybės generuoti pajamų;
(iv) šiomis dienomis vis blogėjant pandeminei situacijai Lietuvoje ir daugėjant užsikrėtimų skaičiui, spaudoje pirmiausia pasigirsta nuomonės, jog ribojimais pirmiausia būtina varžyti būtent renginių sektorių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktorius, kurių pasekoje renginių sektoriaus pajamos pagal visų Lietuvoje veikiančių didžiųjų bilietų platintojų duomenis 2021 metais yra vis dar kritusios 80 – 90 %, neturi galimybių išgyventi be tęsiamos ir konkrečiai jam pritaikytos valstybės pagalbos, kuri būtina iki to laiko, kol viskas grįš į vėžes.
Todėl šiuo raštu kreipiamės dėl žemiau nurodytų priemonių, be kurių sektorius neišgyvens:
(i) nuo šių metų liepos mėnesio renginių industrijos sektoriui įsigaliojo PVM lengvata, kuri bus taikoma iki 2022 m. pabaigos. Tačiau jau šiandien akivaizdu, jog 2022 m. vis dar gyvensime pandeminėje situacijoje, o ir iki 2022 m. pabaigos sektorius neatsigaus. Be to, metų pradžioje jau bus planuojami 2023 m. ir vėlesni renginiai (PVM mokestis mokamas suteikus paslaugą, t.y. pasibaigus renginiui). Todėl jau šiandien būtina pratęsti PVM lengvatos galiojimą ne trumpiau nei penkeriems metams. Tai neabejotinai pagrindinė ir gyvybiškai svarbi priemonė, kuri leistų amortizuoti nebesuskaičiuojamus nuostolius, kurių šiam sektoriui niekas nekompensuos ir jis privalės juos „atidirbti“ savarankiškai, bei skirti „sutaupyto/sumažinto“ PVM pajamų dalį darbo vietų išlaikymui;
(ii) valstybė visoms įmonėms, įtrauktoms į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, taikė mokesčių, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., atidėjimą. Nuo šio rudens įmonės jau privalo vykdyti mokesčių, susikaupusių už daugiau nei vienerius metus, grąžinimo prievolę, nepaisant to, jog iki šiol sektorius nėra atsigavęs, yra ribojamas, be to, augant sergamumo skaičiams, tikėtina, bus pirmasis sektorius, kuris vėl bus draudžiamas arba itin varžomas. Sektoriaus pajamingumas vis dar kritęs 80 – 90 proc. Ir nors buvome gavę „mokestines atostogas” tam, kad neatleistume darbuotojų, nesubankrutuotume ir neužsidarytume, tačiau šiandien sektorius yra toje pačioje finansinėje situacijoje ir vis dar negeneruoja pajamų, patiria papildomas sąnaudas dėl renginių, kurie buvo perkelti, ko pasekoje įvykdyti susikaupusias mokestines prievoles sektoriaus dalyviams yra nerealu. Kadangi sektorius nėra pelningas, yra vis dar ribojamas ir yra nežinomybėje dėl dar didesnių ribojimų, kurie gali būti įvesti, renginių sektoriui būtina pratęsti valstybės pagalbą mokesčių srityje, pratęsiant „mokestines atostogas” papildomam 1 metų terminui bei suteikti galimybę visiems sektoriaus dalyviams, įskaitant tiems, kurie prašymus teikė iki šių metų rugpjūčio 31 d., sudaryti mokestines paskolos sutartis (MPS) mokesčių skoloms, susidariusioms iki šių metų rugpjūčio 31 d., be palūkanų ir įmokas išdėstant iki 2026 m. gruodžio 31 d. bei netaikant MPS sudarymui standartinės procedūros ir reikalavimų, t. y. be klausimų ir be papildomų dokumentų teikimo;
(iii) Tik šios vasaros pabaigoje paaiškėjo, jog nuo rugsėjo 13 d. daugeliui kontaktinių paslaugų, įskaitant renginius, bus privalomas galimybių pasas. Tuo tarpu šiai dienai ir dar pakankamai ilgai vyks ne vasaros pabaigoje suplanuoti, o iš 2020 m. į 2021 m. perkelti renginiai, į kuriuos pirkėjai bilietus įsigijo net negalėdami įsivaizduoti, jog bus reikalingas galimybių pasas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba viešai deklaruoja, jog tokiems bilietų pirkėjams, kurie neturi galimybių paso ir nuo rugsėjo 13 d. negali patekti į perkeltą renginį, bilieto kainą privalo kompensuoti verslas, kas yra visiškai neteisėta, nelogiška ir nepagrįsta. Vadovaujantis tokia logika, ir Lietuvos paštas turėtų visiems galimybių paso neturintiems ir nenorintiems jo turėti kompensuoti neatsiimtų siuntų vertes. Todėl akivaizdu, jog nustačius privalomą galimybių paso reikalavimą renginiams, būtina užpildyti įstatymo spragą dėl santykių su bilietus įsigijusiais vartotojais, o būtent priimti dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo pakeitimus, numatančius, jog pinigai už bilietus negrąžinami į perkeltus renginius ir/ar renginius, į kuriuos bilietai įsigyti iki 2021 m. rugsėjo 13 d., asmenims, kurie neturi galimybių paso. 3 Tikimės, jog būsime išgirsti ir suprasti, o esant poreikiui, esame pasiruošę dialogui dėl sektoriaus veiklos, jo gaivinimo priemonių ir visų kitų su sektoriumi susijusių klausimų.
