Renovuotose namuose mažesnės sąskaitos už šildymą
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta akcentuoja, kad renovavus namus daugiausia sutaupoma dėl įdiegtų energijos efektyvumo priemonių. Atlikti tyrimai visoje Lietuvoje rodo, kad sutaupoma net iki 70 procentų. Be to, žmonės gyvena šilčiau, patogiau, estetiškai atrodančiame name. Daugeliui gyventojų tai lemiantys gyvenimo kokybės faktoriai.
Sumažėjusiomis šildymo sąnaudomis džiaugiasi ir Telšiuose praėjusiais metais atnaujinto Žemaitės gatvėje esančio daugiabučio gyventojai - šildymo sąnaudos sumažėjo 2-3 kartus.
Atlikti tyrimai visoje Lietuvoje rodo, kad sutaupoma net iki 70 procentų
Nors šiųmetinė žiema ir negąsdina dideliais šalčiais, nerenovuotų namų gyventojus vis tiek pasiekia nemažos sąskaitos už šildymą. Pavyzdžiui, nerenovuotame trijų kambarių bute Kepyklos gatvėje gyvenantys telšiškiai už gruodžio mėnesio buto šildymą sakė sumokėję 80,02 eurų (297 Lt). 1 kvadratinio metro būsto apšildymo kaina jiems kainavo 1, 23 Eur (4,57 Lt)
Tuo tarpu renovuoto Telšių Žemaitės g. 30-ojo daugiabučio namo gyventojai už gruodžio mėnesį gavo gerokai mažesnes sąskaitas. Šio namo pirmininkė Zofija Remezienė gyvena trijų kambarių bute. Už 62,75 kvadratinių metrų būsto apšildymą gruodžio mėnesį moteris pasakojo gavusi 48,10 Eur (166 Lt) sąskaitą. Ši suma, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai mažesnė. Gyvendama nerenovuotame name Z. Remezienė už šildymą pernai gruodį mokėjo 114,69 Eur (396 Lt). Taigi, renovavus namą kvadratinio metro apšildymo kaina nuo 1,83 Eur (6.31 Lt) sumažėjo iki 0,75 Eur (2.58 Lt).
„Seniau mokėdavau daug, o bute vis tiek būdavo drėgna, šalta. Renovavus namą mano bute būna po 20 ir daugiau laipsnių šilumos, nors radiatoriai gana šalti. Matosi, ką reiškia, kad apšiltintos namo sienos“, – renovacijos rezultatais džiaugėsi ponia Zofija.
Tiek ji, tiek ir kiti atnaujinto Žemaitės g. 30-ojo namo gyventojai nesigaili renovacijai pasakę „Taip“. Renovavę pastatą telšiškiai tikisi sutaupysiantys nemažai lėšų, kurias išleisdavo būsto šildymui.
Jau penkerius metus nesiskundžia sąskaitomis už šildymą
Mūsų namo iki atnaujinimo ir gretimo daugiabučio gyventojų sąskaitos už šildymą būdavo panašios. Dabar galiu pasakyti, kad mūsų namas šilumos energijos suvartoja nuo 50 iki 65 proc. mažiau
Mažesnėmis šildymo sąskaitomis giriasi ir Utenos Aušros gatvėje 99 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai. Namas, kuriame yra 30 butų, visą šildymo sezoną - mažiausiai už šilumą mokančių namų dešimtuke. Namo renovacija baigta prieš penketą metų. Šio namo bendrijos valdybos pirmininkas Vidmantas Vainauskas sako, kad gyventojai gerokai sutaupo, mokėdami už šildymą. „Lyginti, kiek mokėjome iki renovacijos, gal nebetikslinga, kainos keičiasi, o mes jau penkerius metus šildymo sąskaitomis nesiskundžiame.
Mūsų namo iki atnaujinimo ir gretimo daugiabučio gyventojų sąskaitos už šildymą būdavo panašios. Dabar galiu pasakyti, kad mūsų namas šilumos energijos suvartoja nuo 50 iki 65 proc. mažiau. Mūsų šeima gyvena 4 kambarių bute (78 kv. m), galiu pasakyti, kiek mokėjome už šilumą 2014 metais: sausio mėn. - 174, 72 Lt, vasario mėn. - 71,76 Lt, kovo mėn. - 53,82 Lt, balandžio mėn – 24,96 Lt. , lapkričio mėn. - 84,24 Lt. Mano motina gyvena netoliese, už keleto namų, 2 kambarių bute, bet nerenovuotame name. Už 50 kv. metrų buto šildymą sumoka tiek pat, kiek mes sumokame už 4 kambarių buto šilumą. Mūsų bute būna 20 – 21 laipsnis šilumos, o mamos bute – vos 18, kartais ir tiek nėra“, - pasakoja V. Vainauskas.
„Didžiausią išlaidų dalį už patarnavimus sudaro šildymas, o užsienio patirtis rodo, kad geresnių būdų, sumažinančių energijos sąnaudas, kaip renovacija nėra surasta“,– gyventojams pritaria Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta. Anot jo, įgyvendinus energiją taupančias priemones, tokias kaip sienų ir stogų šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemų sutvarkymas, energijos suvartojimas sovietmečiu statytuose daugiabučiuose vidutiniškai sumažėja apie 50 proc.
