Ekonomistai vienas po kito ima kalbėti apie debesis virš pasaulio ekonomikos ir augančias grėsmes.
Tačiau 15min atsiųstame komentare N.Storonskis aiškina, kad šiuo metu bankinis sektorius kaip niekad stiprus.
„Manau, kad artimiausius 5-10 metų panašių įvykių, kaip „Lehman“ bankrotas, pasaulyje nebus. Sektoriaus reguliavimas buvo gerokai atnaujintas, naujųjų taisyklių dėka bankai nebeturi galimybės sutelkti tiek galios, kiek galėjo turėti anksčiau, todėl, mano akimis, šiandien nuo to esame daug geriau apsaugoti“, – teigia N.Storonskis.
Tačiau pats sektorius turės keistis – vartotojams finansų technologijos jau siūlo geresnes paslaugas ir sudaro konkurenciją bankams.
„Daugelis tradicinių bankų pasižymi pernelyg sudėtinga vidine struktūra – tai jiems dažnai ir trukdo konkuruoti su jaunomis ir lanksčiomis kompanijomis, kurios gali greitai keistis ir taikytis prie situacijos. Neabejoju, kad bus pasiekta ta riba, kai bankams bus būtinas naujųjų žaidėjų technologinis išprusimas“, – sako N.Storonskis.
Anot jo, tam, kad bankai galėtų toliau gyvuoti, jiems teks konsoliduotis ir jungtis su finansų startuoliais.
„Visgi didžiosios technologinės kompanijos greičiausiai bus lankstesnės nei didieji bankai – manau, jos greičiau pradės vykdyti reikalingus susijungimus“, – sako jis.
Pasidalino patirtimi: iki žlugimo dirbo „Lehman Brothers“
„Revolut“ įkūrėjas ir vadovas N.Storonskis dvejus metus, 2006 – 2008 m., dirbo išvestinių finansinių priemonių prekybininku investiciniame banke „Lehman Brothers“.
– Ar turėjote kokią nors nuojautą, kad banko verslo modelis galėjo žlugti?
– Tikrai ne. Tai buvo didelis ir įtakingas investicinis bankas, ir jo bankroto paskelbimas visiems buvo šokas, kaip ir žmonėms visame pasaulyje, kadangi mes negavome nei išankstinio perspėjimo, nei patys būtume ką nors tokio pagalvoję.
– Ar pastebėjote kokių nors ženklų apie galimai artėjantį bankrotą?
– Pirmuoju nerimą keliančiu ženklu reikėjo laikyti tą momentą, kai „Lehman Brothers“ akcijų kainos staiga nukrito iki nulio. Tačiau tai truko tik sekundę, todėl tada visi pagalvojome, kad tai tebuvo trikdis „Bloomberg Terminal” sistemoje. Jau kitą sekundę akcijos kaina vėl pakilo iki 20 JAV dolerių.
Žvelgiant atgal aišku, kad jau tada turėjome tam skirti daugiau dėmesio, tai buvo pirmas prastas ženklas – po dviejų savaičių kaina vėl krito iki nulio dėl bankroto paskelbimo.
Tačiau iš anksto tikrai nė vienas nenujautėme, kuo viskas gali baigtis, niekas nebūtų pagalvojęs, kad bankas galėtų bankrutuoti. Kad tai įvyko, mes ir patys sužinojome tik po viešo paskelbimo. Kitą mėnesį visi praleidome tiesiog dairydamiesi naujų darbų. Tačiau netrukus pasigirdo gandai, kad franšizę planavo įsigyti „Nomura“.
– Kaip viskas atrodė iš karto po bankroto paskelbimo?
– Aš ir visi kolegos buvome šokiruoti. Pirmoji savaitė po bankroto paskelbimo buvo siurrealistinė, nuotaikos ir aplinka priminė apokaliptinius filmus. Visi vis tiek eidavome į biurą, tačiau ten visiškai neturėjome ką veikti. Neveikė nei vienas iš ekranų su akcijų grafikais.
Apsidairius biure buvo galima matyti, kad visi ten sėdintys tiesiog žaidžia vieną ir tą patį kompiuterinį žaidimą, kuriame reikėjo numušinėti malūnsparnius – tai buvo vienintelis dalykas, kuris tada nebuvo užblokuotas. Vien tam, kad kažkiek užmuštume nuobodulį, žaisdami tą žaidimą net pradėjome varžytis tarpusavyje.
– Kas vyko vėliau?
– Man pasisekė, kadangi niekada nebuvau likęs visiškai be darbo. „Nomura“ (investicinės bankininkystės bendrovė – 15min) nupirko mūsų padalinį, o aš neilgai trukus gavau pasiūlymą iš „Credit Suisse“, kurį ir priėmiau.
Ir toliau kiekvieną dieną pasirodydavau biure laiku, kaip ir daugelis kitų kolegų. Tačiau mačiau daug žmonių, kurie jau pakavosi savo daiktus į dėžes, arba ir toliau sėdėdavo biure, neturėdami kuo užsiimti.
Visi, kurie liko be darbo, arba kurių ateitis tuo metu buvo miglota, išgyveno labai įtemptą laikotarpį. Kaip ir sakiau – tada man tiesiog pasisekė, buvau komandoje, kuri jau turėjo tam tikras garantijas dėl ateities.
– Ar tuo metu supratote, kokio masto įvykis tai buvo?
– Tikrai ne. Tuo metu negalėjau suvokti, kokį efektą tai turės. Tai buvo mano pirmas darbas po universiteto baigimo, ir aš jį tikrai labai mėgau.
– Kada atsirado pirmosios mintys apie „Revolut” įkūrimą? Ar šiandien galite pasakyti, kad jas paskatino tai, kas įvyko su „Lehman“?
– Šiandien manau, kad būtent „Lehman Brothers“ išmokau bazinių įgūdžių, kurie, labai didele dalimi mane ir atvedė ten, kur esu dabar. Pradėti bet kokį naują verslą yra be proto sunku. Tam reikalingas atitinkamas charakteris, nusiteikimas, žinios ir intelektas, kad galėtum eiti kiaurai sieną. „Lehman Brothers“ mums neabejotinai visa tai įskiepijo.
Labai daug buvusių geriausių „Lehman“ darbuotojų, kurie pasitraukė iki 2008-ųjų arba iškart po banko bankroto, neilgai trukus įkūrė savo verslus. Tai buvo tarsi nauja verslininkų karta, kuri pakilo iš visiškų gyvenimo griuvėsių ir jų pasaulėžiūrą smarkiai formavo tuo metu sustiprėjęs nepasitikėjimas bankais.
Kaip minėjau, man tada pasisekė. Mūsų padalinį įsigijo „Nomura“, o pats po kurio laiko priėmiau „Credit Suisse“ pasiūlymą – ten ir sutikau Vladą Yatsenko, „Revolut“ bendraįkūrėją ir dabartinį Technologijų vadovą.
Mus abu vienodai piktino mokesčiai, kuriuos turėjome mokėti bankams už visus tarptautinius pervedimus ir valiutos keitimus – tada ir prasidėjo kalbos apie „Revolut“, apie galimybę performuoti industriją nuo pat šaknų, pasitelkus technologijas. Praėjo tik trys metai, ir šiandien esame greičiausiai Europoje augantis fintech „vienaragis“, kasdien pritraukiame apie 7000 naujų klientų, ir iš viso jų turime jau apie 2,7 milijono.
„Lehman Brothers“ buvo puiki įmonė, kurioje sutikau ne vieną tikrai išskirtinai protingą ir sunkiai dirbantį profesionalą. Be abejo, buvo apmaudu, kad bankas išgyveno būtent tokią pabaigą. Visada jausiuos dėkingas už tą progą, kurią gavau sulaukęs iš jų darbo pasiūlymo.
– Kaip, jūsų nuomone, per tą laiką pasikeitė bankinis sektorius?
– Sakyčiau, kad labiausiai į akis krenta bankams kylantys sunkumai samdant naujus aukšto lygio darbuotojus. Per paskutinius dešimt metų vis daugiau geriausių jaunų specialistų renkasi technologines kompanijas.
