Toliau šios Užimtumo įstatymo pataisos bus svarstomos Seime.
Jose numatyta, kad dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas darbdaviams bus kompensuojamas visas prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis.
Jis galės būti ne didesnis nei numatyta darbo sutartyje iki karantino. Subsidija negalės būti didesnė nei dvi minimalios mėnesinės algos, arba 1214 eurų „ant popieriaus“.
Nuo sausio pakėlus minimalią algą, dvi MMA sieks apie 1284 eurų iki mokesčių.
Prastovų subsidijavimo tvarka keičiama pirmojo karantino metu pastebėjus tendenciją, kad prastovų metu darbuotojams dažniausiai buvo priskaičiuojamas vieno MMA dydžio darbo užmokestis.
„(...) todėl Įstatymo projektu siekiama, kad darbdaviui mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų siejamas su iki prastovos darbuotojui priskaičiuotu darbo užmokesčiu“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Nors galiojantis teisinis reguliavimas leidžia, kad darbdavys mokėtų didesnį nei vienos MMA dydžio darbo užmokestį, tačiau nėra pakankamų paskatų darbdaviui jį mokėti, tvirtina ministerija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Vyriausybės posėdyje sakė, kad šimtaprocentis prastovų subsidijavimas suteiks didesnę pagalbą verslui, nevykdančiam jokios veiklos ir neturinčiam jokių pajamų.
Be to, nauju mechanizmu būtų užtikrinta didesnė pagalba uždirbantiesiems daugiau nei MMA, mažinama paskata registruotis bedarbiais ar kreiptis dėl nedarbingumo.
Tokia prastovų subsidijavimo tvarka valstybei per pusmetį kainuos 180 mln. eurų.
Iki šiol darbdavio pasirinkimu valstybė subsidijuodavo prastovoje esančio darbuotojo atlyginimą dviem būdais: 70 proc. nuo algos, bet ne daugiau nei 910,5 euro bruto (arba 1,5 MMA), arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1 MMA).
Siaurina gaunančiųjų 200 eurų ratą
Užimtumo įstatymo pataisomis taip pat siekiama susiaurinti 200 eurų darbo paieškos išmoką gaunančių žmonių sąrašą.
Jeigu pataisos bus priimtos, išmoka bus skiriama tik aktyviems darbo rinkoje Lietuvos gyventojams, kurie iki pandemijos dirbo ir buvo atleisti įvedus ekstremaliąją situaciją ar karantiną.
Išmoką gaus dirbę tuose sektoriuose, kurių veikla pandemijos metu buvo ribojama, taip pat savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino nebegali tęsti veiklos.
Darbo paieškos išmoka nebūtų skiriama studentams, profesinių mokyklų mokiniams, kurie Užimtumo tarnyboje registravosi tik dėl darbo paieškos išmokos.
200 eurų negaus neaktyvūs gyventojai, kurie atsisako Užimtumo tarnybos siūlomų darbo rinkos paslaugų ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir, tikėtina, vykdo nelegalią veiklą, artimuosius slaugantys asmenys, kurie yra drausti sveikatos draudimu ir Užimtumo tarnyboje registravosi tik dėl šios išmokos, nors gauna kitas su slauga susijusias išmokas, bei visi kiti asmenys, kurie iki karantino paskelbimo nedirbo, gauna kitą valstybės paramą, registravosi Užimtumo tarnyboje, nors aktyviai ieškoti darbo ir įsidarbinti neketina.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė sakė, kad naująja tvarka parama būtų teikiama tik tiems, kurie iš tikrųjų neteko darbo, tikslingai ieško naujo darbo – taip išmoka atitiks savo paskirtį.
Pasak jos, papildomi apribojimai neleis „nepagrįstai naudotis valstybėje susidariusia padėtimi“.
„Net buvęs premjeras buvo viešai pasakęs, kad ta (iki šiol galiojanti) priemonė yra netaikli“, – pridūrė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Darbo paieškos išmoka, kuriems ji priklauso, būtų mokama ir vieną mėnesį po ekstremalios situacijos ar karantino.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad ši 200 eurų parama prisidėjo prie nedarbo statistikos augimo.
Pagal naująją tvarką siekiama, kad ši parama pasiektų apie 30 tūkst. bedarbių, tai kainuotų 28 mln. eurų.
