Dabar dvejus metus gyvuojanti kretingiškės įmonė „LT rūbai šunims“ yra pagrindinis R.Urnikytės-Balčiūnės užsiėmimas. Rankų darbo drabužių šunims paklausa didėja – keturkojų šeimininkai supranta, kad augintinius rengti galima ne tik šaltuoju metu, bet ir per šventes, o kai kurie jau užsako savo numylėtiniams ir pižamas.
Pradžia nelengva
Pasaulyje jau retai ką benustebinantis keturkojo su striuke ar suknele vaizdas Lietuvoje prigyti pradeda tik pastaruosius kelerius metus. Nors „LT rūbai šunims“ vadovė nelinkusi skųstis ir nusiteikusi pozityviai, ji neslėpė, kad lietuvių skeptiškumas netradicinėms idėjoms ir naujovėms truputį kyštelėjo koją jos idėjos plėtojimui tada, kai ji tik gimė – prieš aštuonerius metus.
„Į mūsų namus prieš aštuonerius metus atkeliavo jorkšyro veislės šuniukas, kurį pavadinome Gučiu. Pradėjau siūti jam rūbelius dar visai nemanydama, kad kada nors tai gali išaugti į verslo idėją. Pirmos mintys apie tai kilo, kai susilaukiau kelių žmonių susidomėjimo. Vis dėlto, iš karto pradėti verslą buvo nelengva, nes didžioji dalis aplinkinių žiūrėjo palyginti skeptiškai, kai pasakydavau, kuo ketinu užsiimti – siūti rūbus šunims“, – su šypsena kalbėjo R.Urnikytė-Balčiūnė.
Anot verslininkės, galbūt todėl pradžia ir buvo ne itin lengva – žmonėms tai buvo neįprasta, nebuvo ir tokios paklausos, kuri leistų išlaikyti įmonę ir užsiimti tik šia veikla.
„Šešerius metus dirbau ir kitus darbus, o drabužius keturkojams siūdavau laisvalaikiu. Galiausiai žingsnis po žingsnio daugėjo besidominčiųjų ir atėjo diena, kai supratau, kad galbūt tai jau gali tapti jau pagrindine veikla“, – pasakojo išskirtinio dizaino drabužius šunims siuvanti verslininkė.
Reikia užsispyrimo
Nepaisant to, kad lietuviai galbūt kiek sunkiau priima netradicines idėjas, R.Urnikytė-Balčiūnė neabejojo, jog įkurti verslą Lietuvoje nėra sunku.
„LT rūbai šunims“ direktorė tikino, kad bene svarbiausias dalykas yra aiškus tikslas ir motyvacija: „Manau, kad man pavyko todėl, kad išties dirbau. Kai nori įgyvendinti savo svajonę, save pamiršti. Kiekvieną atliekamą pinigą dedi tam, kad realizuotum verslo planą. Mano idėja galbūt nereikalavo itin didelių investicijų, tačiau buvo su dideliais lūkesčiais“, – kalbėjo kretingiškė.
Manau, kad man pavyko todėl, kad išties dirbau. Kai nori įgyvendinti savo svajonę, save pamiršti.
Vyraujančiai nuomonei, kad Lietuvoje verslo įkūrimą apsunkina ilgas dokumentų tvarkymo procesas ir verslo naujokams teikiama per mažai informacijos, R.Urnikytė-Balčiūnė nebuvo linkusi pritarti.
„Kaip sakiau, viskas priklauso nuo motyvacijos. Jei tau išties reikia vienokios ar kitokios informacijos – imi ir domiesi, o jei labai domiesi – ir randi. Kalbant apie patarimus verslo klausimais, konsultacijas – naudojuosi „Verslios Lietuvos“ teikiamu pirmųjų verslo metų krepšeliu. Tai suteikia galimybę lankyti verslininkui aktualias paskaitas ir gauti reikiamos informacijos. Apie šią galimybę sužinojau ne kur kitur, o naršydama internete“, – pasakojo rūbų šunims įmonę įkūrusi moteris.
Kiek truko įmonės įkūrimo – dokumentų sutvarkymo – procedūra, R.Urnikytė-Balčiūnė teigė tiksliai nepamenanti, tačiau sudėtinga procedūra ji to nepavadino: „Viską palyginti greitai susitvarkiau internetu. Manau, tokios procedūros gal kiek sunkesnės mažesniuose miesteliuose, pati esu iš Kretingos. Tačiau ilga ir sunkia procedūra to nepavadinčiau, ji užtruko kelias savaites“, – patirtimi dalijosi verslininkė.
Iš pradžių pasiūti šuniui rūbą man trukdavo kokias tris dienas, dabar – per dieną galiu padaryti kokius tris.
Drąsiai žiūri į priekį
Prisiminusi veiklos pradžią R.Urnikytė-Balčiūnė šypsosi – pati nėra baigusi siuvimo ar drabužių dizaino mokymų, viską darė pati, tiesiog taip, kaip sugalvodavo.
„Iš pradžių pasiūti šuniui rūbą man trukdavo kokias tris dienas, dabar – per dieną galiu padaryti kokius tris“, – pajėgumus lygino verslininkė.
Įmonės „LT rūbai šunims“ vadovė teigė, kad visus metus iki šiol dirbo viena, tačiau jau pradeda galvoti apie papildomas rankas. Žvalgytis naujų darbuotojų skatina ir didėjanti keturkojų rūbų paklausa.
„Tikrai vis daugiau žmonių susidomi, kreipiasi. Žmonės pradeda suprasti, kad gyvūnus galima rengti ne tik šaltuoju metu, kai jiems šalta. Šeimininkai užsisako megztukų, suknelių, kuriomis rengia augintinius per šventes. Pavyzdžiui, besirengdami vestuvėms užsisako baltų drabužėlių. Įdomu tai, kad jau buvo keli ir pižamų šuniukui užsakymai“, – džiaugėsi pašnekovė.
Tiesa, R.Urnikytė-Balčiūnė pridūrė, kad konkurencijos rinkoje jai netrūksta – žmonės atsisiunčia drabužių ir iš užsienio, perka internetu. „Tačiau kol kas savo klientą atrandu ir aš. Jei reikia kitokio rūbelio, atsižvelgiant į konkretų gyvūną“, – teigė kretingiškė.
Rimtų eksporto planų verslininkė kol kas nerezga – jie nebent tolesnėje ateityje, tačiau semtis patirties į užsienį važiavo jau ne kartą. R.Urnikytė-Balčiūnė vasarį lankėsi Prancūzijoje vykusioje „Premiere vision“ parodoje, kurioje savo tekstilės tendencijas pristatė viso pasaulio kūrėjai.
Anot „LT rūbai šunims“ įkūrėjos, kol kas jos prekinis ženklas tinkamas tik Lietuvos rinkai, norint žengti eksporto keliu, reikėtų nemažai pokyčių, tačiau to R.Urnikytė-Balčiūnė neatmeta.
„Dabar dar turime ūgtelėti, o ateitį sukaupta patirtis gal leis žengti ir didesnius žingsnius. Svarbiausia, tikėti savo idėja“, – pozityviai kalbėjo šunų stiliumi besirūpinanti kretingiškė.
