Jis BNS antradienio vakarą tvirtino, kad konferencijos metu ministrai nepriėmė jokio sprendimo, nes greta po pietų Eurogrupei ir Europos stabilumo mechanizmui pateikto Graikijos premjero laiško su situacijos sprendimo pasiūlymu buvo atsiųstas ir antrasis laiškas su konkrečiomis to pasiūlymo detalėmis.
„Bet kadangi ministrai nematė šio laiško, aptarinėti iš esmės nebuvo ko. Todėl buvo nutarta, kad dėl esamos programos pratęsimo nėra jokių nei teisinių, nei techninių galimybių to padaryti. Antras dalykas – turi būti techniškai įvertinti tie naujieji graikų pasiūlymai, kurie atėjo šiuo metu ir tą padarys institucija – Europos Komisija ir kitos institucijos“, – BNS sakė R.Šadžius.
Pasak jo, ministrai telekonferencijos metu iš Graikijos atstovų taip ir negavo atsakymų, kokia šiuo metu yra Graikijos Vyriausybės pozicija dėl skolininkų anksčiau pateiktų reikalavimų, taip pat kaip ji ketina agituoti sekmadienį vyksiančiame referendume, kuriame bus klausiama piliečių, ar jie pritaria skolininkų siūlymams. Iki šiol Graikijos premjeras Aleksis Cipras ir Vyriausybė ragino graikus balsuoti prieš tai.
„Visi ministrai teiravosi, bet negavo atsakymo, kokia aiški politinė Graikijos Vyriausybės pozicija, ypatingai referendumo atžvilgiu. Į šį klausimą atsakymo nebuvo. Todėl nutarta surengti kitą telefoninę konferenciją, kuri greičiausiai įvyks rytoj“, – sakė R.Šadžius.
Anot ministro, taip pat nebuvo aptartas Graikijos finansų ministro antradienio ryte išsakytas pareiškimas, kad Graikija neketina grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų skolos iki galutinio termino, t. y. antradienio vidurnakčio. Jei taip nutiktų, anot R.Šadžiaus, TVF pagal savo taisykles nebegalės teikti jokios finansinės pagalbos Graikijai, kol ji neatsiskaitys. Tačiau tai Atėnams dar negrėstų bankrotu, nes TVF nėra privatus kreditorius ir neturi įtakos šalies kredito reitingui.
„Bet turime sulaukti konkretaus fakto – laukti beliko keletas valandų“, – antradienio vakarą sakė R.Šadžius.
Anot jo, jei Graikijos pasiūlymas dėl dviejų metų finansinės pagalbos programos bus įvertintas Briuselyje, jam turės pritarti ir Lietuvos Vyriausybė, suderinusi sprendimą su Seimo Europos reikalų komitetu.
Jei Graikijos pasiūlymas dėl dviejų metų finansinės pagalbos programos bus įvertintas Briuselyje, jam turės pritarti ir Lietuvos Vyriausybė, suderinusi sprendimą su Seimo Europos reikalų komitetu.
Derybos tarp Graikijos kairiosios vyriausybės, kuri atėjo į valdžią sausį, žadėdama baigti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų „trejeto“ – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko bei TVF – iširo praeitą savaitę, kai A.Cipras paskelbė surengsiantis referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų.
Rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.
Graikijos premjero tarnyba antradienį po pietų pranešė, jog prašo finansinės pagalbos programos, pagal kurią esą būtų visiškai užtikrintas šalies finansų poreikis ir tuo pačiu restrukturizuota skola. Pasiūlymo detalės nepateikiamos.
Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.
