Anot Rimanto Šadžiaus, Graikija visiškai nediskutuoja galimybės, tarkime, reformuoti pensijų sistemą, ko prašo jos kreditoriai – Europos Centrinis Bankas (ECB), Europos Komisija (EK) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
„Šį sykį pateikta visa eilė pasiūlymų, tame tarpe ir mokestinės politikos pakeitimų, apie ką Graikijos pusė anksčiau visiškai nekalbėdavo, pavyzdžiui, pasiūlyta padidinti pelno mokestį, socialinio draudimo įmokas ir visokių kitokių panašaus pobūdžio pasiūlymų, bet jų reikšmę ir vertę reikia įvertinti, nes Graikijos pusė akivaizdžiai nepriima kai kurių sprendimų, kurie galbūt akivaizdūs skolintojams“, – interviu LRT radijui sakė R.Šadžius.
Tokio jausmo atsikratyti, tiesą pasakius, labai sunku, bet aš kartoju – niekas Europoje nesiruošia aklai mesti pinigus, – sakė R.Šadžius, paklaustas, ar jam neatrodo, jog Graikija euro zoną „vedžioja už nosies“.
Jis pareiškė, kad niekas Europoje nesiruošia aklai mesti pinigų nežinodami, kas su jais bus daroma: „Pasiūlymai, kurie yra pateikti, kada jie bus suderinti, greta jų turės atsirasti išankstinių veiksmų sąrašas, kurį turės atlikti Graikijos pusė“.
„Tokio jausmo atsikratyti, tiesą pasakius, labai sunku, bet aš kartoju – niekas Europoje nesiruošia aklai mesti pinigus“, – sakė R.Šadžius, paklaustas, ar jam neatrodo, jog Graikija euro zoną „vedžioja už nosies“.
Pasak R.Šadžiaus, išankstinį veiksmų planą turės patvirtinti ne tik Graikijos valdžia, bet ir kai kurios didelės Europos kreditorės, pavyzdžiui, Vokietija.
