2020 metais VVTAT atliko 2971 rinkos priežiūros patikrinimus – iš jų 33,1 proc. (983) atvejų nustatyti pažeidimai.
Lyginant su ankstesniais metais, nustatytų nesaugių gaminių skaičius sumažėjo ir dėl to, kad buvo atlikta mažiau patikrinimų. O tam įtakos turėjo įvestas karantinas dėl COVID-19 infekcijos plitimo ribojimų.
„Kiek galėjome, atlikome ir laboratorinius bandymus, bet jų skaičius sumažėjo, nes per pandemiją daugelis laboratorijų buvo sustabdžiusios savo veiklą. Dėl to buvo sudėtinga atlikti visą suplanuotą laboratorinių bandymų skaičių“, – antradienį Europos Komisijos „Saugos vartų 2020 ataskaitos paskelbimo“ konferencijoje kalbėjo VVTAT atstovas A.Žalpys.
Pernai nustatyti ir paskelbti 69 nesaugūs gaminiai. 2019 tokių produktų skaičius siekė 76, o 2018 m. – 133. Daugiausia nustatytų nesaugių gaminių – žaislai.
„Tai yra pati jautriausia gaminių grupė, nes ji orientuota į labiausiai pažeidžiamus vartotojus – vaikus. Toliau buvo nustatyta cheminių medžiagų plovikliuose, neatitiko reikalavimų automobilinė chemija ir elektrotechnika. Taip pat tekstilės gaminiai buvo tikrinami pagal atitiktį vaikiškų drabužių reikalavimams, kad nebūtų per ilgi raišteliai ir vaikas negalėtų pasismaugti ant jų“, – aiškino A.Žalpys.
Jo teigimu, pirmaisiais šių metų mėnesiais taip pat buvo aptikti keli nesaugūs gaminiai, tačiau inspektorių darbą smarkiai apsunkina karantinas.
„Manau, kai karantinas bus sušvelnintas ar atšauktas, inspektoriai galės lankytis fizinėse parduotuvėse, o tai automatiškai didina nustatytų nesaugių gaminių skaičių. Produktų, prekių yra labai didelė gausybė, verslininkai net ir nenorėdami vis dėlto įveža nesaugių gaminių į Lietuvą“, – sakė jis.
VVTAT atstovo teigimu, nustatyti nesaugų gaminį elektroninėje prekyvietėje yra daug sudėtingiau, nes jo iškart negalima patikrinti. Todėl pirmiausia e.prekyvietėje inspektoriai tikrina ženklinimą ir informacijos pateikimą, kitus reikalavimus.
„Tačiau elektroninė prekyba toliau sparčiai populiarėja, didėja parduodamų gaminių skaičius, atitinkamai, tarp tų gaminių atsiranda ir nesaugių produktų. Kol kas dėl nesaugių gaminių, kuriuos nustatome internetinėje prekyboje, didelio pokyčio nėra, skaičiai daugmaž panašūs. Bet, manau, ateityje tas skaičius tikrai didės“, – prognozuoja A.Žalpys.
Kaip atskirti saugias kaukes?
Maltos atstovė konferencijoje pasakojo, kad šalyje pernai buvo aptiktos asmens apsaugos kaukės, ant kurių buvo neteisingai nurodytas jų sertifikatas. Gamintojai teigė, kad tai – asmens apsaugos kaukė, nors ant jų nurodytas sertifikato numeris neatitiko. Šis neatitikimas iškėlė prielaidą, kad jos nėra tinkamos.
„Jie pareikalavo bandymų protokolų, jokių protokolų jiems nepateikė, kas iškart daro tą gaminį įtartinu. Bet jų atvejis registruotas, kaip informacinis. Kadangi jie Maltoje neturi vietoje laboratorijos, kaip patikrinti, ar tikrai tos kaukės yra nesaugios, jie tiesiog sustabdė jas, kaip neatitinkančias reikalavimų dėl to, kad nepateikti įrodymai, kad kaukė tikrai saugi“, – kalbėjo A.Žalpys.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje – panaši situacija, mes taip pat neturime akredituotos laboratorijos, kur būtų galima tikrinti kaukes. Dėl to yra tikrinama, ar ant asmens apsaugos kaukių yra nurodyti visi jų sertifikatai.
„Jeigu ekonominės veiklos vykdytojai, kurie tiekia kaukes į mūsų rinka, pateikia visus reikiamus dokumentus, tuomet neturime pagrindo stabdyti ar kitaip drausti tokių kaukių įvežimą. Tačiau labai daug buvo nustatyta, kad vežasi pardavėjai tokias kaukes, kurios visiškai neatitinka reikalavimų, bando deklaruoti, kaip asmens apsaugos priemones arba medicinines. Bet vienu ar kitu atveju kaukė turi būti paženklinta C ženklu. Rekomenduojame pirkėjams, kurie nori įsigyti tinkamą kaukę, atkreipti dėmesį į to gaminio ženklinimą“, – apibendrino jis.
