Šią savaitę paskelbti peržiūrėti duomenys parodė, kad euro zonos ekonomika nuo balandžio iki birželio išaugo daugiau nei tikėtasi – 2,2 proc., bloko narėms sušvelninus dėl koronaviruso įvestus apribojimus.
Šiuo metu ECB laukia nelengva užduotis – nuspręsti, kada ir kaip pradėti mažintis didžiulės apimties paramos programas, ir kaip apie tai pranešti nepakenkiant ekonomikos atsigavimui ir neįbauginant rinkos.
Jungtinėse Valstijose, kur toliau fiksuojamas ekonomikos atsigavimas, Federalinio rezervo sistema (FRS) jau pranešė, kad iki metų pabaigos gali pradėti skatinamųjų priemonių atsisakymą.
Ketvirtadienį vyksiantis centrinio banko 25-is narius turinčios Valdančiosios tarybos posėdis bus tik antrasis nuo tada, kai Frankfurto institucija šiek tiek pakėlė tikslinį infliacijos lygį. Tai buvo pirmas toks pokytis nuo 2003 metų.
Šiuo metu bankas yra nustatęs 2 proc. tikslinį infliacijos lygį, o ne „šiek tiek mažiau nei 2 proc.“, ir yra pasirengęs laikinai toleruoti infliaciją, viršijančią arba nesiekiančią šio tikslo.
Rugpjūčio mėnesį euro zonos infliacija išaugo iki 3 proc. – aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį, paskatinta vienkartinių veiksnių, susijusių su pandemija ir pasauliniu žaliavų ir komponentų, tokių kaip puslaidininkiai, plastikai ir plienas, trūkumu.
ECB vadovė Christine Lagarde kiek anksčiau yra pažadėjusi „peržvelgti“ tai, kas, banko manymu, yra laikinas infliacijos šuolis, o pinigų politikos formuotojai prognozuoja, kad vartotojų kainos prieš nukrisdamos artimiausiais mėnesiais dar labiau pakils.
„Labiau nerimaujame dėl to, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija bus per žema, o ne per didelė“, – praėjusį mėnesį teigė ECB Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel.
Dėl šių priežasčių stebėtojai nesitiki, kad ECB pakeis istoriškai žemas palūkanų normas ar kad bus padaryta didelių pakeitimų, susijusių su milžiniškos apimties banko vykdoma obligacijų supirkimo programa, nors kai kurie ryžtingiau nusiteikę ECB nariai signalizuoja apie pasirengimą mažinti paskatas.
Visgi Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelis Fratzscheris teigė, kad ECB nenorės per greitai sugriežtinti itin laisvos pinigų politikos, atsižvelgdamas į „neapibrėžtumą, kylantį dėl pandemijos ir tiekimo grandinių sutrikimų“.
